Kiek kainuos sutramdyti afrikinį kiaulių marą?

Valstybinės institucijos sukūrė priemonių planą, kaip toliau gintis nuo kiaulėms mirtino viruso. Gali būti, kad smulkūs ūkiai metams kitiems apskritai turės pamiršti kiaules. O maro apsaugos zonoje – tai tikrai, rašo „Lietuvos rytas“.

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbailienė

2014-08-06 17:01, atnaujinta 2018-02-11 12:28

Lietuvių aptartas kovos su afrikiniu kiaulių maru planas dar bus suderintas su Baltijos šalių žemės ūkio ministrais ir Lenkija, o tuomet Europos Komisijos bus prašoma šimtų milijonų eurų paramos.

„Mes kreipsimės į Europos Komisiją dėl finansavimo.

Manome, kad turi būti skirta lėšų moksliniams tyrimams bei įrangai įsigyti“, – sakė naujoji žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

EK bus prašoma finansuoti bendro Baltijos šalių ir Lenkijos tyrimų centro įkūrimą. Pinigų reikia ir mobiliosioms dezinfekavimo stotelėms įrengti – jei tik kur nors atsivertų maro židinys, jos būtų reikalingos kuo skubiau jį likviduoti.

Daug dėmesio bus skiriama afrikinio kiaulių maro prevencijai ir kontrolei – profilaktiniams mėginių tyrimams ir stebėsenai.

Taip pat atvykstančiųjų į Lietuvą bei išvykstančiųjų automobiliai ir toliau bus dezinfekuojami pasienyje su Baltarusija.

„Kol kas visa tai darome už mūsų valstybės biudžeto lėšas. Negauname iš ES jokios kompensacijos“, – sakė ministrė.

Dar viena užduotis – šernų populiacijos sureguliavimas ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Turi būti numatyta, kiek šių gyvūnų gali likti kvadratiniame kilometre.

„Mokesčio medžiotojams už sumedžiotus šernus klausimas taip pat stringa.

Visose valstybėse mokestis yra skirtingas. Pas mus mokama apie 100 litų, kitur – 200 eurų“, – sakė ministrė.

Darbo grupė aptarė ir tai, kaip pagelbėti smulkiesiems kiaulių augintojams.

„Ne mažiau aktualus klausimas dėl ūkininkų, kurie buvo priversti atsisakyti kiaulininkystės. Reikia jiems padėti, kad jie galėtų imtis kitokios veiklos ir jiems netrukdytų biurokratiniai mechanizmai“, – sakė žemės ūkio ministrė.

Žmonėms, atsisakiusiems kiaulininkystės ir besiimantiems kitos veiklos – kitokių gyvulių arba paukščių auginimo, turi būti skiriama ne dalinė, bet visa – 100 proc. ES parama.

Kiek iš viso reikėtų pinigų šioms priemonėms, kol kas neskelbiama. „Tai, ko prašėme praėjusiais metais, negavome.

Pavyzdžiui, buferinėms afrikinio kiaulių maro zonoms įrengti prašėme 30 mln. litų, o tegavome 7 mln. litų, kuriuos skyrėme kompensacijoms“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. Lietuvoje auginamų kiaulių buvo 754,6 tūkst. – 6,6 proc. mažiau nei 2013 m. sausio 1 d.

„Idavang“ Rupinskų komplekse afrikinis kiaulių maras patvirtintas liepos 24 dieną.

Tai buvo pirmas atvejis, kai Lietuvoje afrikiniu kiaulių maru užsikrėtė kiaulės.

Praėjusią savaitę šiame komplekse sunaikintos visos 19 tūkstančių kiaulių.

Afrikinis kiaulių maras, ištyrus kritusius šernus, Lietuvoje aptiktas šių metų sausį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.