Mėsininkai: smūgis - staigus
„Biovela Group” į Rusiją eksportuoja iki 10 proc. įmonėje pagamintų mėsos gaminių. Daugiausia – jautienos gaminius.
„Be jokios abejonės – Rusijos sankcijos įmonei skaudžiai atsilieps“, - neslėpė įmonės generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.
„Biovela“ dairosi kitų rinkų, tačiau įmonės vadovas sako, kad perkelti produkciją į naujas rinkas nėra taip paprasta.
„Randi kur parduoti, ten ir pardavinėji. Į naują rinką įeiti nėra taip paprasta, kaip nueiti į parduotuvę ir nusipirkti batus. Yra metiniai planai, sutarčių sudarymo terminai, pokalbiai, diskusijos – visa tai užima laiko. Per kelias dienas nieko nepadarysi“, - sakė įmonių grupės vadovas.
Pasak jo, gali verslininkai ką nori kalbėti, gali guostis, bet paprasta tikrai nebus. „Nukentės ir darbo vietos, sumažės produkcijos apimtys. Šiandien gaminame, rytoj – jau ne“, - liūdnokomis prognozėmis dalijosi verslininkas.
Jis tikisi, kad Europos šalių vyriausybės turi vienyti jėgas ir visi kartu ieškoti išeities.
„Smūgis – staigus, ir nėra taip, kad jis paliestų vieną pramonės šaką. Tai palies visus. Vieni mėsą gamina, kiti – baldus. Tai nereiškia, kad mėsos sektoriaus darbuotojai neperka baldų. Jei Rusija neatšauks sankcijų, apie augantį vartojimą Lietuvoje galime pamiršti“, - kalbėjo V.Kantauskas.
Panikuoti – per anksti
„Kam tas stresas?“ - Kėdainių rajone, Lančiūnavoje ūkininkaujantis Vidmantas Girdzijauskas kol kas žinias apie tai, kad Rusija iš Lietuvos nebepirks jokių prekių, praleidžia pro ausis.
„Neverta panikuoti. Jau dabar aišku, kad bulvių derlių šiemet sausra smarkiai apkarpė. Bent jau pagal šiandienę situaciją jis bus maždaug trečdaliu mažesnis. Tad trimituoti apie tai, kad, Rusijai spustelėjus, mūsų ūkininkams, bus blogai, neverta“, - sakė ūkininkas.
Jo teigimu, Rusijai ankstesniais metais jis parduodavo apie 15 proc. paties užaugintų bulvių bei kopūstų.
„Kadangi bulvės dėl sausros yra menkos, jų pertekliaus nebus.
Bėda tik, kad sausra apgadino ir jų prekinę išvaizdą. Rusams ir taip tokių nepasiūlysi: jie perka akimis", - kalbėjo ūkininkas.
Ir apskritai, kol bulvės ir kitos daržovės dar žemėje, prognozės tėra tuščias burnos aušinimas.
„Juk dabar sausra, o kas žino, ar gamta dar kokio nors pokšto neiškrės ir, užleidusi liūtis, visko nesupūdys.
Štai tuomet, kai viskas, ką užauginsime, atsidurs sandėliuose, tuomet ir galėsime džiūgauti ar virkauti“, - užsiminė ūkininkas.
Kiti keliai - atviri
Pernai ir V.Girdzijauskas, ir kiti bulvių augintojai nutiesė eksporto kelią ir į Didžiąją Britaniją. Bet šiuo metu kol kas niekas nieko neeksportuoja.
„Niekam nieko dar nereikia, - tarstelėjo V.Girdzijauskas. - Bet skambučių dėl ateities prekybos sulaukiu ir iš Suomijos, ir iš kitų valstybių“.
Užtat patys rusai paprastai sukrunta ir pradeda pirkti bulves, kopūstus bei kitas daržoves tik tuomet, kai savąsias suvalgo, - pavasarį.
„Dirbu su Lietuvos prekybininkais, tad man daug svarbiau, kad daržovių užtektų saviems. Ir kad supirkimo kaina būtų padori. O kam parduoti perteklių, imu ieškoti, kai gerai žinau, jog saviems visko pakanka“, - sakė Vidmantas.
Jo patirtis liudija ir tai, kad rusai, jei ir nusigręžia nuo Lietuvos daržovių augintojų, iš bado nemiršta.
Jei rusai patys daržovių iš lietuvių neperka, jiems nuperka kas nors kitas. Pavyzdžiui, pernai tai darė moldavai, baltarusiai. Ir vis tiek viskas atsidūrė ten, kur ir turėjo atsidurti: Rusijos prekybos centruose.
Vežėjai tariasi
Nuo ryto posėdžiaujantys ekspeditoriai bei vežėjai tariasi, kaip reaguoti į naują iššūkį.
"Kol kas svarbiausia - neprisišaukti baimės ir nepasiduoti panikai", - sakė "Lineka" asociacijos vadovas Tautginas Sankauskas.
Gauna trečdalį pajamų
Lietuvos pienininkai jau anksčiau pradėjo ruoštis Rusijos atsakomajam smūgiui. Tad draudimas eksportuoti pieno produktus į Rusiją jų nenustebino.
Pieno perdirbimo įmonė „Vilkyškių pieninė“ trečdalį pajamų gauna parduodami produkciją Rusijos rinkoje.
„Dėl dešimties procentų pajamų – jokių problemų, rasime kur nukreipti produktus. O dėl likusių 20 procentų praradimo reikės padirbėti“, -- lrytas.lt teigė „Vilkyškių pieninės“ vadovas Gintaras Bertašius.
Pieno perdirbėjams teks paieškoti naujų pirkėjų sūriams, jei šiems kelias į Rusiją bus užvertas. Lietuviški sūriai yra populiarūs ir mėgiami Rusijoje.
Situacijos nedramatizuoja
G.Bertašius tikino, kad jau anksčiau pradėta ieškoti naujų rinkų. „Mes jau ruošėmės tokiam rusų atsakui“, -- tvirtino jis. Tačiau pašnekovas padėties nedramatizuoja, nėra planų stabdyti gamybą ar atleisti žmones.
Atlyginimai? „Mažinti jų kol kas neturime planų. O kaip bus ateityje, žiūrėsime“, -- sakė „Vilkyškių pieninės“ vadovas. Psichologiškai bendrovė jau anksčiau ruošėsi tokiam Rusijos žingsniui.
Pieno perdirbėjai tikisi pagalbos ir iš valdžios. Tad ar pavyks išvengti didesnių nuostolių, priklausys ir nuo Vyriausybės pagalbos, sako jie. „Pieną supirksime ir toliau, vykdysime visus įsipareigojimus. Tačiau ieškant naujų rinkų reikės padirbėti“, -- pridūrė įmonės
