Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas uždrausti importuoti maisto produktus ir žaliavas iš Europos Sąjungos šalių, JAV, Australijos, Kanados, Norvegijos nuskurdins rusų stalą, tačiau gerokai smogs ir Lietuvos verslui, rašo „Lietuvos rytas".
Bet mūsų šalies politikai, ekonomikos ekspertai ir gamintojai į Rusijos grūmojimus reaguoja skirtingai.
Aukščiausi Lietuvos pareigūnai verslininkus ramina, ekonomistai žarsto perspėjimus.
O mėsininkai jau skambina pavojaus varpais, pieno perdirbėjai ruošėsi sankcijomis iš anksto, nors neabejoja, kad diržus reikės susiveržti. O bulvių augintojai kol kas ramūs – derlius toks, kad jas suvalgysime patys.
Smūgis ne pirmas, bet skaudus
Mėsos perdirbėjai jau ne pirmą kartą savo kailiu patirs Rusijos smūgius. Kiaulienos importas ir dabar uždraustas. Tačiau šį kartą vartai užsiveria ir lietuviškoms rūkytoms dešroms, jautienai.
Per penkis šių metų mėnesius Lietuva į Rusiją mėsos ir jos gaminių eksportavo beveik už 80 milijonų litų. Pernai tuo pat metu – už 113 milijonų litų.
Antai bendrovė „Biovela Group“ į Rusiją eksportuoja iki 10 proc. įmonėje pagamintų mėsos gaminių, daugiausia – jautienos.
„Be jokios abejonės, Rusijos sankcijos skaudžiai atsilieps“, – neslėpė įmonės generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.
„Biovela“ dairosi kitų rinkų, bet įmonės vadovas pripažino, kad jų surasti nėra paprasta: „Randi, kur parduoti, ten ir pardavinėji. Į naują rinką įeiti – tai ne nueiti į parduotuvę ir nusipirkti batus. Yra metiniai planai, sutarčių sudarymo terminai, pokalbiai, diskusijos – visa tai užima laiko.“
Pasak V.Kantausko, verslininkai gali kalbėti, ką nori, gali guostis, bet paprasta tikrai nebus: „Mažės ir darbo vietų, ir produkcijos kiekis. Šiandien gaminame, rytoj – jau ne.“
Verslininkas mano, kad Europos šalių vyriausybės turi vienyti jėgas ir kartu ieškoti išeities.
„Smūgis staigus ir nėra taip, kad jis paliestų vieną pramonės šaką. Tai paveiks visus. Vieni mėsą gamina, kiti – baldus. Tai nereiškia, kad mėsos sektoriaus darbuotojai neperka baldų.
Jei Rusija neatšauks sankcijų, augantį vartojimą Lietuvoje galime pamiršti“, – „Lietuvos rytui“ dėstė V.Kantauskas.
Norėtų vežti kitur
Sankcijos skausmingos ir apie 7 proc. savo mėsos gaminių į Rusiją eksportuojančiai Krekenavos agrofirmai.
Bendrovės vadovas Linas Grikšas aiškino, kad kitos Europos šalys turi daugiau rinkų nei Lietuva, kur parduoti produkciją, kuriai Rusija užtvėrė kelią.
Pavyzdžiui, Lenkija eksportuoja į Ameriką, Kiniją, Japoniją, Korėją. Be to, kaimynai gabena produkciją į daugelį musulmoniškų valstybių, kur skerdiena turi būti paruošta ypatingai, į Izraelį, kur taikomas košerinis skerdimas.
„O mums tos rinkos valstybės mastu neatvertos. Nepasirašytos sutartys, nesuderinti dokumentai. Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių, savo teritorijoje uždraudusių ritualinį gyvulių skerdimą.
To nedraudžia nei Vokietija, nei Prancūzija, nei daugelis kitų valstybių. Musulmoniškoji rinka labai didelė, o mes patys sau užtrenkiame duris“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo L.Grikšas.
Rusijos sankcijos paveiks ir jautienos skerdieną į Rusiją eksportuojančią Biržų bendrovę „Agaras“. Jai tai – viena didesnių eksporto rinkų.
„Vis aktyviau braunamės į Vakarus. Bėda, kad pirkėjai ten gerokai išrankesni“, – neslėpė „Agaro“ vadovas Petras Vainoras.
Šaldyta biržiečių produkcija per tarpininkus iš Vokietijos pamažu skverbiasi į Kinijos rinką.
Gauna trečdalį pajamų
Lietuvos pienininkai jau anksčiau pradėjo ruoštis atsakomajam Rusijos smūgiui. Vis dėlto sankcijos jiems kirs bene skaudžiausiai.
Lietuviški sūriai, sūreliai, varškė, jogurtas, kiti pieno produktai Rusijos parduotuvių lentynose yra paklausi prekė. Todėl nekeista, kad Maskvos televizijos dabar dažnai rodo būtent šiuos lietuviškus produktus.
Per penkis šių metų mėnesius pieno produktų į Rusiją eksportuota už 262 mln. litų. Į statistiką įtraukti ir kiaušiniai bei medus.
Tarkime, Vilkyškių pieninė net trečdalį pajamų gauna parduodama produkciją šioje šalyje.
„Dėl dešimties procentų pajamų – jokių problemų, rasime, kur padėti produktus. O dėl likusių 20 procentų reikės padirbėti“, – teigė Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius.
Dar prieš Rusijai įvedant draudimus Vilkyškių pieninė pradėjo ieškoti naujų rinkų.
G.Bertašius neslėpė, kad sankcijos turės įtakos bendrovės pelnui. Tiesa, jis patikino, jog įmonė neplanuoja stabdyti gamybos ar atleisti žmonių. Bent kol kas nesirengia ir mažinti atlyginimų.
Bet pieno perdirbėjai tikisi paramos ir iš valdžios. Ar pavyks išvengti didesnių nuostolių, priklausys ir nuo Vyriausybės veiksmų.
Teks atleisti darbuotojų
Vienos didžiausių grūdų perdirbėjų ir maisto produktų gamintojų grupių „Kauno grūdai“ pagrindinis savininkas ir vadovas Tautvydas Barštys pripažino: „Darbuotojų atleidimų nepavyks išvengti.
Ir žaliavas vežame, ir mūsų žmonės dirba tose rinkose, gauna darbo užmokestį, tai mus palies gana skaudžiai. Nereaguoti negalime, nes turime ir Rusijoje veikiančių įmonių.“
Kalbėdamas su BNS verslininkas sakė besitikintis, kad netektis Rusijoje kompensuos padidėsiantis pardavimas kitose šalyse.
Kur realizuoti Lietuvos, Estijos ir Ispanijos fabrikuose pagamintą Rusijai skirtą produkciją, suka galvą ir „Vičiūnų grupė“.
Derlius pernelyg menkas
Skaičiuojama, kad maždaug iš 140 tūkstančių tonų bulvių, išauginamų Lietuvoje, parduoti į Rusiją išvežama iki 26 tūkst. tonų, arba 18,6 proc.
Todėl Lietuvos daržovių augintojų asociacija sunerimusi, kad Rusijos embargas importui smarkiai kirs mūsų šalies daržininkystės sektoriui ir su juo susijusiems žmonėms.
„Tai yra tragedija visai Europos Sąjungai. Kiekviena šalis dabar turės ieškoti kitų rinkų.
Ir mūsų augintojai tai produkcijai, kuri turėjo būti išvežta į Rusiją, turės ieškoti alternatyvos“, – BNS sakė asociacijos vadovė Zofija Cironkienė.
Tačiau kai kurie bulvių augintojai panikos nekelia.
„Kam tas stresas? Jau aišku, kad bulvių derlių šiemet sausra smarkiai apkarpė. Bent jau pagal šiandienę situaciją jis bus maždaug trečdaliu mažesnis.
Tad trimituoti, kad, Rusijai spūstelėjus, mūsų ūkininkams bus blogai, neverta“, – kalbėjo Kėdainių rajone, Lančiūnavoje, ūkininkaujantis Vidmantas Girdzijauskas.
Rusijai ankstesniais metais ūkininkas parduodavo apie 15 procentų savo užaugintų bulvių ir kopūstų.
„Kadangi bulvės dėl sausros yra menkos, jų pertekliaus nebus. Bėda tik, kad sausra apgadino ir jų prekinę išvaizdą. Rusams ir taip tokių nepasiūlysi: jie perka akimis“, – kalbėjo ūkininkas.
Kiti keliai – atviri
Pernai ir V.Girdzijauskas, ir kiti bulvių augintojai nutiesė eksporto kelią ir į Didžiąją Britaniją.
Bet šiuo metu kol kas niekas nieko neišveža.
„Niekam nieko dar nereikia. Bet skambučių dėl ateities prekybos sulaukiu ir iš Suomijos, ir iš kitų valstybių. Rusai paprastai sukrunta ir pradeda pirkti bulves, kopūstus, kitas daržoves tik tuomet, kai suvalgo savąsias, – pavasarį.
Dirbu su Lietuvos prekybininkais, tad man daug svarbiau, kad daržovių užtektų saviems. Ir kad supirkimo kaina būtų padori. O kam parduoti perteklių, imu ieškoti, kai gerai žinau, jog saviems visko pakanka“, – sakė V.Girdzijauskas.
Beje, šio ūkininko patirtis liudija ir tai, kad rusai, net nusigręžę nuo Lietuvos augintojų, iš bado nemiršta.
Jei rusai patys daržovių iš lietuvių neperka, jiems jų nuperka kas nors kitas. Pavyzdžiui, pernai tai darė moldavai, baltarusiai.
Kol kas neramiai laukia
Bulvių augintojai gali išsisukti gana lengvai, o Lietuvos vežėjams bus sunkiau tai padaryti. Mūsų šalis daugiausia reeksportuoja produkciją į Rusiją, taigi transportininkams ši šalis yra viena svarbiausių.
77 proc. viso Lietuvos eksporto į Rusiją yra nelietuviškos kilmės. Užsieninės prekės gabenamos mūsų vilkikais. Tai – vaisiai, daržovės, riešutai, gėrimai.
Bet vežėjai ir ekspeditoriai kol kas nepuola braižyti naujų krovinių gabenimo planų – stebi situaciją.
8 tūkst. eurų (27,6 tūkst. litų) per mėnesį. Maždaug tokios yra vieno vilkiko pajamos už produktus, nugabentus į Rusiją.
„Tačiau dabar viskas keičiasi. Gamybos įmonės turės kitur nukreipti prekių srautus, o mes – juos nugabenti, todėl šiuo metu viskas pakibo.
Tai mums kelia nerimą“, – sakė Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas Tautginas Sankauskas.
Su uždraustų importuoti produktų sąrašu susipažinę vežėjai laukia, kaip bus stabdomas importas.
„Ar rusai atsižvelgs į jų kilmę – gamybos šalį, ar į tų prekių krovimo vietą?
Daugybės dalykų dabar mes tiesiog nežinome“, – gūžčiojo pečiais T.Sankauskas.
Draudžiamų importuoti į Rusiją produktų sąrašas
* Šviežia ir atšaldyta galvijų mėsa.
* Šviežia, atšaldyta ir šaldyta kiauliena.
* Naminių paukščių mėsa, įskaitant antieną ir žąsieną bei mėsos gaminius.
* Sūdyta, rūkyta mėsa, taip pat užpilta sūrymu.
* Žuvys, vėžiagyviai, moliuskai ir kitos jūrų gėrybės.
* Pienas ir jo produktai, įskaitant ir varškę.
* Daržovės, valgomieji šakniavaisiai ir gumbavaisiai.
* Vaisiai ir riešutai.
* Dešros, subproduktai iš mėsos.
Politikai nepanikuoja
* Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad Rusijos sprendimas riboti žemės ūkio ir maisto produktų importą Lietuvos ekonomikai padarys nedidelę įtaką: „Įtaka mūsų ekonomikai bus nedidelė, beveik nematau jokių bankroto galimybių, tai bus daliniai pelno praradimai vienam ar kitam verslui. Labiausiai tai pajus vežėjai, visi kiti tikrai susitvarkys, ir esame pasirengę ieškoti galimybių padėti verslui. Taigi manau, kad reikia laikytis labai ramiai ir žinoti, jog artimiausiais metais tikėtis, kad mūsų kaimynas bus labiau logiškas, labiau besilaikantis tarptautinių taisyklių, neturėtume.“
* Atostogaujantis premjeras Algirdas Butkevičius paragino dairytis kitų eksporto rinkų: „Neseniai ekonominės diplomatijos taryba patvirtino 27 šalių sąrašą – kryptis, kuriomis Lietuva suinteresuota plėtoti ekonominius santykius, eksportuoti savo produkciją. Svarbu paspartinti darbą šiomis kryptimis, siekiant sumažinti nuostolius, kuriuos patirs kai kurie Lietuvos verslininkai, dar nesuspėję persiorientuoti iš Rusijos į kitas rinkas.“ Premjeras, kalbėdamas su užsienio reikalų ministru, pabrėžė eksporto rinkos plėtrą Brazilijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Japonijoje ir kitose šalyse.
Vis aštrėjanti kaktomuša – pavojinga
Viso pasaulio ekonomikai pavojingas atsakomųjų sankcijų žaidimas. Taip Rusijos draudimus vadina Lietuvos ekonomistai.
* Anot SEB banko analitiko Gitano Nausėdos, Rusijai uždraudus įvežti maisto produktus iš Europos Sąjungos ir JAV, labiausiai nukentės Baltijos šalys. Anot G.Nausėdos, Rusija rodo, kad jai negalioja Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės ir kad nuo šiol ji aktyviau bendradarbiaus su kitomis sankcijų netaikančiomis valstybėmis.
* Kaip sakė „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, viso pasaulio ekonomikos tvarumui kylanti grėsmė aiškiai matyti iš pastarųjų dienų įvykių finansų rinkose. „Vyksta staigus akcijų išpardavimas, nes investuotojai baiminasi ne tiek konkrečiai Rusijos atvejo. Pradedama baimintis, kad šis laisvosios prekybos, ganėtinai atviro pasaulio ir tvaraus ekonomikos augimo periodas yra labai trapus ir bet kurią minutę gali baigtis. Galbūt šiek tiek bijoma naujojo šaltojo karo pradžios“, – kalbėjo Ž.Mauricas. Labiausiai, anot jo, dėl to kenčia Europa, nes yra šalia Rusijos, kuri yra šių problemų šaltinis, taip pat arti Artimųjų Rytų, kur vyksta karinis konfliktas. „Lietuvai tiesioginis poveikis nebūtų labai didelis, nes mes jau esame įpratę prie sankcijų. Eksportuotojai turi planą B. Dalis transporto įmonių nukentėtų labiau, bet jie savo veiklą orientuoja į Vakarus“, – teigė Ž.Mauricas. Anot ekonomisto, dėl abipusių sankcijų euro zona gali patirti trečią recesiją, nes kai kurios ES valstybės vis dar yra trapios po 2009 metų ekonominės krizės.
* „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad tokiomis priemonėmis Kremlius komunikuoja su savo šalies gyventojais bandydamas pakelti savo reitingus. „Rusija šiuo metu importuoja 40 proc. visų suvartojamų maisto produktų ir ji tikrai negali atsiriboti nuo importo, gali tik labai apriboti kai kurių prekių importą, jeigu žino, kad yra vietinių išteklių. Pasekmės bus labai aiškios: kai kurių prekių Rusijoje trūks ir bus didesnė infliacija, kuri jau šiuo metu yra didelė problema. V.Putinas pasirinkęs labai rizikingą ir ekonomiškai neefektyvų kelią, dėl to nukentės Rusijos gyventojai ir pats jo režimas gali būti mažiau stabilus“, – sakė N.Mačiulis. Jis mano, kad Lietuvos gamintojai nėra labai pažeidžiami, nes tik 5 proc. visos produkcijos eksportuojama į Rusiją. (BNS)
LR korespondentai Eugenija GRIŽIBAUSKIENĖ, Marius JOKŪBAITIS, Audrė SRĖBALIENĖ
