Nuo rugpjūčio 10-osios, kiekvieną sekmadienį tris kartus per dieną laivu Vilniuje bus galima nuplaukti iki Valakampių. Bet tai – vieninteliai reguliarieji reisai.
Upeiviams entuziastams nuo pavasario teko vargti, tvarkyti šūsnis dokumentų, kad gautų leidimą rengti keliones upe.
Tai – atsakymas, kodėl Vilniuje gyvenimas prie vandens yra apmiręs. Valdžia upeiviams ne tik nesudaro sąlygų, bet ir prikuria įvairiausių kliūčių.
Kliūtys upeivių laukia ir Neryje, kur pilna akmenų, sąnašų, rėvų. Pinigų upės dugnui valyti iš valdžios geriau nesitikėti.
Kas kita Kaune. Miesto ir rajono savivaldybės netgi dotuoja pramogines keliones laivais, stato prieplaukas ir rūpinasi laivyba.
Prieplauką pavers uostu
Verslininkas Aurelijus Kinas ir fotomenininkas Saulius Paukštys vienas per kitą pasakojo apie naujausią pirkinį – 16 vietų laivą, kuris plauks nuo „Baržos“ prieplaukos, esančios prie Baltojo tilto, iki Valakampių.
Iki šiol upeiviai entuziastai Nerimi plukdė iki Žvėryno pėsčiųjų tilto arba Valakampių.
Bet reisai būdavo tik užsakomieji.
Dabar keliauti laivu į Valakampius galima kiekvieną sekmadienį.
Laivas iš prieplaukos išplauks 10, 13 ir 17 valandomis.
Pakeliui bus trys stotelės. Pirmoji – prie Karaliaus Mindaugo tilto, buvusios menų prieplaukos „KultFlux“ vietoje. Čia įsikurs ir lauko kavinė, bus scena koncertams, o pati prieplauka skambiai pavadinta Vilniaus uostu.
„Labai ilgai užtruko projektų, dokumentų derinimas. Viskas tiesiog per kraują. Dėl to tik vasarai baigiantis galėjome pradėti darbus“, – atsiduso A.Kinas ir žadėjo, kad jau šią savaitę prieplauka veiks.
Kita stotelė – Žirmūnų paplūdimyje, o trečia – Valakampiuose.
Viena kelionė laivu ten ir atgal truks pustrečios valandos, ji kainuos 20 litų.
Upės dugne pilna akmenų
Romantikos mėgėjams A.Kinas ir S.Paukštys nežadėjo plaukimų naktį. Sutemus pribloškiančių vaizdų nuo vandens neverta tikėtis, nes pakrantėse augantys medžiai – kaip siena. Nieko pro juos nematyti.
Be to, per sausrą ir upė nusekusi iki kritinio lygio – daugiau nei metrą.
Jos dugne tyko pavojai – ten pilna akmenų. Štai ir šią savaitę buvo sulaužytas vienas laivo sraigtas. O jis kainuoja beveik 300 litų.
Beje, upeiviai laukia dar vieno laivo, kuriam ir akmenys, ir seklumos ne tokie baisūs.
„Jeigu bus susidomėjimas, vilniečius ir sostinės svečius plukdysime ne tik sekmadieniais, bet ir darbo dienomis“, – žadėjo S.Paukštys.
Anot A.Kino, šie reguliarieji reisai – pasirengimas kitų metų laivybos sezonui.
Pramogos daug nekainuoja
Kol laivyba Vilniuje rūpi tiktai entuziastams, Kaune gyvenimas prie vandens vasarą jau virte verda.
Kiekvieną šeštadienį poilsiautojai kviečiami laivu plaukti į Kruonį, pasigrožėti nuostabiomis panoramomis, pamatyti Pažaislio vienuolyno ansamblį, Vieškūnų ir Pakalniškių piliakalnius, praplaukti pačia plačiausia Kauno marių vieta – Biliūno įlanka.
O pagrindinė šios kelionės akimirka – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Ši kelionė suaugusiesiems kainuoja 21, o vaikams – 11 litų.
Sekmadieniais laivu iš Kauno galima nuplaukti į Rumšiškes. Ši pramoga kainuoja 18, o vaikams – 9 litus. Taip pat rengiami kruizai į Birštoną, jų kaina – 42 litai.
Iš kitos prieplaukos poilsiautojai sekmadieniais plukdomi į Kulautuvą.
Šis plaukimas ten ir atgal kainuoja 18 litų. Visas keliones laivais dotuoja Kauno miesto ir rajono savivaldybės.
Kelionės į Kulautuvą metu plaukiant ties Neries ir Nemuno santaka gidai nepamiršta netiesiogiai įgelti Vilniui.
Jie kelis kartus atkreipia dėmesį į upių vandens spalvą. Senelis Nemunas plukdo tamsius, išvalytus vandenis.
O iš Vilniaus atitekėjusios Neries vanduo – šviesus, pilnas teršalų.
„Pažvelkite, kaip vandenys susimaišo, kaip akivaizdžiai matyti, kuri upė švari, o kuri – ne“, – ne kartą laivu plaukiančius turistus kvietė gidas Artūras.
Laukia kelionės į Kernavę?
Neries upės gaivintojai Vilniuje su pavydu žvelgia į laikinąją sostinę.
Juos papiktino valdžios sprendimas skirti paramą Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statybai.
Jai kartu su Europos Sąjungos parama ketinama skirti 294 tūkst. 699 litus.
„Kokius krovinius ketina plukdyti Nemunu? Koldūnus? Tada mes taip pat galime sukurti projektą krovininei laivybai Nerimi ir pavadinti jį, tarkim, „Dešrų keliu“. Plukdytume upe dešras iš mėsos perdirbimo įmonės Dūkštose į Vilnių“, – ironizavo S.Paukštys.
Nors tai – tik juokai, upeivių entuziastų galvose bręsta rimtas sumanymas plukdyti keleivius iš Vilniaus į Kernavę.
Fotomenininkas stebino akcijomis ne kartą
Netoli Žaliojo tilto pakrantės žolėse S.Paukštys su bendraminčiais antradienį rado nugaišusią gulbę.
„Nusprendėme ją palaidoti – tai bus simbolis, kaip atsainiai valdžia sprendžia Neries, tekančios per Vilnių, problemas“, – kalbėjo fotomenininkas.
Gaivindamas gyvenimą prie Neries, S.Paukštys jau ne kartą išgarsėjo originaliomis akcijomis.
Neseniai ties „Baržos“ prieplauka jis ant vandens po baltu mažu stogeliu įkurdino tiltų globėją ir sergėtoją nuo nelaimių šv.Joną Nepomuką.
Anot jo, šventasis atkreips dėmesį, skatins budrumą – vilniečiai atsargiau elgsis prie vandens. S.Paukščio viltys pasiteisino – pastačius šv.Joną Nepomuką Neryje neįvyko nė viena nelaimė.
O vasaros pradžioje S.Paukštys informavo savivaldybę, kad Neryje atrado naują salą. Kaip salos atradėjas jis nutarė pasinaudoti savo teise duoti jai vardą ir paprašė savivaldybės nuo šiol šią salą vadinti Johno Lennono vardu.
Savo pareiškime savivaldybei jis paaiškino, kad legendinio kompozitoriaus ir atlikėjo J.Lennono kūryba persmelkta nuoširdumo, santarvės ir taikos – visai kaip jo atrasta sala, kurią gamtos stichija harmoningai suformavusi Neryje.
Saloje, kuri yra 30 metrų ilgio ir 10 metrų pločio plačiausioje vietoje, gyvena bebrai ir paukščiai.
