Pernai apygardų administraciniuose teismuose išnagrinėtos 482 bylos pagal pareiškėjų (nuteistųjų ir suimtųjų) skundus dėl neturtinės žalos, kildinamos iš suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygų pažeidžiant galiojančius teisės aktus, priteisimo.
Per 2013 metus suimtiesiems bei nuteistiesiems priteista (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) 255 350 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjams padarytos neturtinės žalos dydį teismai įvertina nuo 200 Lt iki 5000 Lt, informuoja Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas reglamentuoja nuteistųjų ir suimtųjų teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas.
Pasinaudodami šia teise nuteistieji ir suimtieji kreipiasi į Lietuvos teismus dėl prastų gyvenimo sąlygų.
Problema – netinkamos gyvenimo sąlygos
„Pagrindinė Lietuvos įkalinimo įstaigų problema – kai kurių įstaigų perpildymas ir su tuo susijęs gyvenamojo ploto trūkumas. Kalėjimų departamentas per 2013 metus yra gavęs 462 skundus dėl kalinimo sąlygų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo suimtieji ir nuteistieji su skundu kreipiasi tiesiai į teismą“, – sako Kalėjimų departamento atstovas spaudai Gediminas Dubonikas.
Pasak jo, Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
„Opiausia problema mūsų įstaigoje yra nuolatinis nuteistųjų ir suimtųjų perpildymas. 2010 m. nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) laikomų asmenų skaičius yra – 954 asmenys.
Tačiau šis skaičius nuolat yra viršijamas ir dažniausiai siekia virš 1000 asmenų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturime teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.
Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros būna perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.
Esant tokiai situacijai, mūsų įstaiga stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras“, – teigia Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojas Romas Ostanavičius.
Privalu gerbti ir užtikrinti žmogaus teises
„Reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą bausmę atliekančiam ar atlikusiam asmeniui yra iš esmės vienintelė teisinė priemonė ginti savo teises, kurias galimai pažeidė gyvenimo sąlygos laisvės atėmimo įstaigose. O teismas – vienintelė institucija, galinti įvertinti tokio pobūdžio skundų pagrįstumą ir skirti kompensaciją už patirtą žalą.
Taigi, bylinėjimasis su valstybe dėl žalos atlyginimo yra vienintelis buvusių ar esamų suimtųjų ir nuteistųjų būdas ginti savo teises dėl netinkamų laisvės atėmimo vietų sąlygų“, – sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius.
Jo teigimu, Lietuvos valstybei tiek dėl nacionalinių teisės aktų, visų pirma Konstitucijos, tiek dėl tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų prisijungiant prie tokių teisės aktų kaip Europos žmogaus teisių konvencija, kyla pareiga gerbti ir užtikrinti žmogaus teises, tarp jų ir teisę į orumą.
„Kadangi patekęs į laisvės atėmimo vietą asmuo yra visiškai priklausomas nuo valstybės ir savo gyvenimo sąlygų kontroliuoti iš esmės negali, būtent valstybei tenka pareiga užtikrinti, kad šios sąlygos atitiktų bent minimalius žmogaus teisių apsaugos standartus ir, visų pirma, nežemintų žmogaus orumo.
Svarbu ir tai, kad lėšų stygius tokiose situacijose negali būti naudojamas kaip tinkamas pasiteisinimas: Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, kad valstybė negali pateisinti savo vykdomų žmogaus teisių pažeidimų motyvuodama finansiniais sunkumais“, – teigia K. Liutkevičius.
Gyvenimo sąlygas reikia gerinti
Daugiausiai skundžiama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, iš kalinimo patalpų – tardymo izoliatoriai, areštinės. Dėl prastų gyvenimo sąlygų, pasak Tarptautinės teisinių paslaugų kontoros „Teisės tarnai“ vyresniosios teisininkės Rasos Vaičekauskytės, nuteistieji turi progą prisiteisti kompensacijas: „Jei žiūrėti chronologiškai – mes turime atvejus, kai tarsi susipina bausmę atliekančios asmens tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos teises nebūti kankinamam, nepatirti žiauraus ar nežmoniško elgesio ir visuomenės noras nubausti prasikaltusį asmenį, nesuteikiant jam teisės į jokį orumą.
Kita vertus, Europos Žmogaus teisių teismas (toliau EŽTT) yra išaiškinęs, kad taikant kardomąsias ir baudžiamąsias priemones kentėjimas bei pažeminimas neišvengiamas, tačiau valstybė privalo užtikrinti pusiausvyrą tam, kad žmogaus orumas nebūtų pažeistas.
Lietuvos kalinimo įstaigoms neužtikrinant nežeminančių/ nežmogiškų sąlygų, taip pat esant palankiai nuteistiesiems EŽTT praktikai (kuriai privalo paklusti Lietuvos teismai), nuteistieji turi progą prisiteisti kompensacijas teikiant skundus administraciniams teismas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat galimybes „pasivažinėti po teismus“, kurie šiuo atveju jiems yra pramoga, bent trumpam pakeičiant aplinką.“
Pasak R. Vaičekauskytės, teismai skundų pagausėjimo sulaukė nuo 2012 m, kai EŽTT pradėjo priteisti kaliniams kompensacijas, kad ir minimalias.
„Populiariausiais skundų atžvilgiu Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas. Prašoma atlyginti neturtinę žalą dėl per mažo gyvenamojo ploto, maitinimo ir higienos sąlygų, fizinių gyvenimo sąlygų (kameros apšvietimas, šildymas, ventiliavimas).
Priteisiamos sumos – įvairios, priklauso nuo faktinių aplinkybių, priežastinio ryšio. Paradoksalu, tačiau kartais šios sumos yra didesnės nei tos, kurios buvo priteistos nukentėjusiesiems ar jų artimiesiems už žalą, kilusią iš nusikalstomos veikos, o juk dažniausiai kaliniai jų net faktiškai nesumoka“, – sako baudžiamosios teisės ir kriminologijos specialistė R. Vaičekauskytė. Jos nuomone, kitokiai teismų praktikai formuotis reikia finansinių investicijų kalinimo sąlygoms gerinti, be abejo, ir politinės valios.
Atidėtas 5 metams
Vyriausybės neseniai patvirtintoje naujoje Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje kalėjimus modernizuoti numatoma iki 2022-ųjų. Šis viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) principu įgyvendinamo projekto terminas – 5 metais vėlesnis nei numatytasis ankstesnėje programoje.
Pertvarka apims visas šalyje veikiančias 11 laisvės atėmimo vietų, o pirmasis į laisvus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pastatus iš Vilniaus centro bus perkeltas Lukiškių kompleksas. Jį sudaro kalėjimas, tardymo izoliatorius ir ligoninė.
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos šiuo metu ieško privataus investuotojo, kuris per trejus metus nenaudojamuose pastatuose Pravieniškėse įrengs modernų 320 vietų kalėjimą, o vėliau jį daugiau nei du dešimtmečius administruos – užtikrins kalėjimo teritorijos ir pastatų priežiūrą bei eksploataciją, teiks komunalines, maitinimo ir skalbimo, kalinių užimtumo, kitas paslaugas. Lietuvoje kuriamas pirmasis iš dalies privatus kalėjimas jokia naujovė. Viešosios ir privačios partnerystės pagrindu organizuojamus kalėjimus veikia JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, kitose Europos šalyse.
Pasak Teisingumo ministerijos, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo modelis buvo pasirinktas išanalizavus rinkos prielaidas ir priėjus išvados, kad valstybė, savarankiškai įgyvendindama projektą, patirtų daugiau išlaidų nei privatus sektorius. Užsienio šalių praktika taip pat rodo, kad pačią statybą ir kalėjimo operatoriaus funkciją privatus sektorius atlieka vidutiniškai 15 procentų pigiau nei viešasis.
Svarbiausia – saugumas
Įgyvendinus reformą ketinama išspręsti ir įsisenėjusią laisvės atėmimo vietų perpildymo problemą bei užtikrinti didesnį šalies įkalinimo įstaigų, o kartu ir visuomenės, saugumą. Vienos didžiausių saugumo problemų, kurias kasdien tenka spręsti Lietuvos įkalinimo įstaigose, – darbuotojų saugumo užtikrinimas ir draudžiamų daiktų užkardymas.
Bandymų į įkalinimo įstaigas Lietuvoje įnešti ar kitaip nuteistiesiems perduoti uždraustus daiktus statistika iškalbinga – vien per praėjusius metus mobiliųjų telefonų buvo konfiskuojama daugiau nei 5 tūkstančiai vienetų. Skaičiuojama, kad šiemet šis skaičius dar augs.
Moderniuose kalėjimuose – naujosios technologijos
Ilgametę apsaugos sprendimų diegimo patirtį turinčios, saugumo priemones Ignalinos atominėje elektrinėje, naftos bazėse ir oro uostuose diegusios įmonės „Fima“ atstovo Vytauto Zinkevičiaus vertinimu, nors kalėjimas saugumo prasme yra sudėtingas inžinerinis objektas, tačiau didžioji dalis priemonių vidaus tvarkai palaikyti bei darbuotojų saugumui užtikrinti yra tos pačios, kaip ir kituose specialios paskirties, didelės rizikos objektuose – tiek fizinės, tiek jas papildančios ir praplečiančios elektroninės priemonės.
„Kalėjimas nuo kitų pastatų, kuriems taip pat keliami aukšti saugumo reikalavimai, skiriasi tuo, kad pagrindinis rizikos šaltinis čia yra kalinamas žmogus. Dėl to visiems saugumo sprendimams yra keliamas papildomas reikalavimas – viskas turi būti atsparu tyčiniam sugadinimui, sulaužymui arba turi būti fiziškai nuteistajam nepasiekiamoje vietoje“, – įkalinimo įstaigų saugumo reikalavimų specifiką aiškino V. Zinkevičius.
Daugiau technologijų – saugesni darbuotojai
Darbo sąlygos įkalinimo įstaigose saugumo prasme itin sudėtingos. Bet kokia veikla kalėjime vykdoma pagal nustatytas tvarkas, griežtai reglamentuojamas asmenų ir daiktų patekimas į jas. Tarp nuteistųjų nemažai agresyviai nusiteikusių asmenų, nepripažįstančių kalėjimo vidaus taisyklių. Dėl to didžiąją savo darbo laiko dalį tarp kalinių praleidžiantys darbuotojai nuolat patiria fizinio užpuolimo grėsmę ir psichologinį spaudimą – grasinimus bei įkalbinėjimus atlikti neteisėtus veiksmus, pavyzdžiui, už mokestį padėti kaliniui perduoti žinutes į laisvę.
Vienas iš efektyviausių būdų mažinti šias grėsmes – sumažinti tiesioginio kontakto tarp nuteistųjų ir prižiūrėtojų būtinybę. „Pasitelkus elektronines priemones daug ką galima daryti nuotoliniu būdu, be tiesioginio žmogaus įsikišimo. Pavyzdžiui, įdiegus vidaus pranešimų sistemą, prižiūrėtojui nebereikia kaskart eiti prie kameros ir ją atidarinėti, kai kaliniui kažko prireikia. Vidiniu ryšiu kalinys iš savo kameros gali susisiekti su pareigūnu, o pareigūnas perduoti kaliniui instrukcijas. Be abejo, tokia pagalbinė priemonė pareigūnams leistų ir racionaliau atlikti savo darbą“, – mano V. Zinkevičius.
Šiuolaikiniuose kalėjimuose darbuotojai taip pat yra aprūpinami asmens apsaugos priemonėmis, kurios užtikrina galimybę greituoju būdu susisiekti su apsaugos postu ir kritinėje situacijoje operatyviai išsikviesti pastiprinimą.
Naujosios technologijos taip pat leidžia efektyviau kontroliuoti draudžiamų daiktų patekimą į kalėjimą. Įkalinimo įstaigose atvykstančių ir išvykstančių asmenų, jų daiktų patikrinimas yra rutininis procesas, vykdomas kasdien. Šiam tikslui šiuolaikiniuose kalėjimuose naudojama ypač pažangi technologija – speciali nešiojama įranga, kuria „apuostomas“ žmogus, išanalizuojamos oro sudedamosios dalys ir pagal aptiktas mikrodaleles nustatomi bandymai įnešti narkotines bei sprogstamąsias medžiagas.
Pavyzdys – Estija
Pasak V. Zinkevičiaus, spręsdami šalies įkalinimo įstaigų modernizavimo klausimą galėtume pasimokyti iš estų patirties. Estija taip pat reformuoja savo kalėjimų sistemą, šalyje jau veikia du europinio lygio, kamerų tipo kalėjimai, kuriuose didžiąją dalį saugumo problemų sprendžia ir šiuolaikinės technologijos. Viename iš jų, prieš keletą metų pastatytame Viru kalėjime, diegiant elektronines saugos priemones dalyvavo ir „Fima“ partneriai.
„2008 m. pradėjęs veikti Viru kalėjimas yra modernus visomis prasmėmis – nuteistiesiems užtikrinamos žmoniškos buities sąlygos, galimybės įgyti išsilavinimą, darbuotojams sukurta saugi ir komfortiška darbo aplinka. Tai didelis kalėjimas, daugiau nei tūkstančio vietų, todėl jį projektuojant ir įrengiant ypač daug dėmesio buvo skiriama saugumo klausimui, kuris sprendžiamas pasitelkus pačias naujausias technologijas“, – sako įmonės atstovas. Objekto ir darbuotojų saugumas užtikrinamas vaizdo stebėsena, kuriai pasitelktos ir ypač aukštos rezoliucijos, nuotoliniu būdu valdomos vaizdo kameros. Kamerų tinklas įrengtas taip, kad būtų stebimas ir kalėjimo teritorijos perimetras, ir vidaus patalpos. Moderniausiame estiškame kalėjime taip pat įdiegta automatinė vaizdo analizė – sistema ne tik realiu transliuoja vaizdą į apsaugos postus, bet ir jį analizuoja pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, stebimoje zonoje užfiksavus nesankcionuotą asmens buvimą automatiškai išsiunčiamas aliarmo pranešimas.
Automatinės vaizdo analizės sistema padeda efektyviai kontroliuoti teritoriją ir pačioje ankstyviausioje stadijoje užkirsti kelią bandymui pabėgti, operatyviai užfiksuoti nelegalių daiktų permetimo į įkalinimo įstaigą faktą. „Stebimą vaizdą sistema pajėgi analizuoti pagal įvairius parametrus.
Ji gali fiskuoti judesį, pavyzdžiui, lipimą per tvorą, judėjimą priešinga puse, gali atskirti net spalvą. Pavyzdžiui, jeigu nuteistieji yra apvilkti ryškios spalvos uniforma, tai ši sistema galėtų atlikti ir tokia spalva paremtą vaizdo analizę. Į draudžiamą kaliniams būti zoną patekus šia spalva apsirengusiam žmogui, sistema tai atpažintų ir operatyviai išsiųstų pranešimą apie neteisėtą asmens buvimą“, – veikimo principus aiškina V. Zinkevičius.
Apriboti nuteistųjų ir prižiūrėtojų kontaktus Viru kalėjime leidžia įdiegta vidaus pranešimų sistema. Sistema skirta perduoti garso pranešimus, komandas ir instrukcijas darbuotojams ir kaliniams.
