„Nepradžiugino jis ir vartotojų. Nors žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė siūlo organizuoti pilietinę akciją „Rinkis prekę lietuvišką“, kainos parduotuvėse buvo sumažėjusios tik porą dienų, kai nuo pasienio grįžo lietuviški pieno produktai su rusiškomis etiketėmis. Išbandymų valandą solidarumo ir vienybės, deja, užtenka ne visiems. Juolab jei tai skatinama tik pažadais ir šūkiais“,– sako K.Starkevičius.
Plane nurodoma, jog Žemės ūkio ministerija derėsis dėl leidimo pradėti intervencinius žemės ūkio produkcijos pirkimus su Europos Komisija (EK), inicijuos Informavimo ir pardavimų skatinimo programų tikslinių rinkų keitimą. Taip pat numatoma pasinaudoti UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ teikiamomis garantijomis ir vėl atkurti palūkanų subsidijavimo priemonę žemės ūkio produkcijos gamintojams.
Seimo narys K.Starkevičius mano, kad daugelis šių priemonių seniai turėjo būti perėjusios ministerijų „filtrus“ ir Vyriausybės pateiktos Seimui, derinamos atitinkamose Europos Komisijos institucijose.
„Rusija jau daugybę kartų Lietuvai taikė sankcijas – be jokių motyvų, tiesiog demonstruodama politines ambicijas. Tačiau Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė iš to nepasimokė. Ir tik tada, kai embargas smogė visai ES, susigriebta ieškoti rinkų ten, kur jau seniai prekiauja Vakarų valstybės. Vėlyvas prabudimas kainuos didelius pinigus, o kai kam iš politinės koalicijos rėmėjų ir valdžios „dvarui“ artimų verslininkų anaiptol neatneš žalos“, – sako K.Starkevičius.
Pasak jo, valstybė prisiima pareigą padėti verslo atstovams ieškoti naujų rinkų.
„Tik kažkodėl pamiršta, kad Kinijos rinka seniai atrasta – man dar dirbant žemės ūkio ministru pasirašytos prekybos maistu sutartys su šia valstybe ligi šiol tebeguli „užkastos“ dabartinės valdžios popieriais. Dabar Ūkio ministerijai nurodoma apmokėti dalį komerciniais pagrindais samdomų konsultantų, mokančių tam tikros šalies kalbą, išmanančių šalies specifiką ir padėsiančių Lietuvos verslininkams patekti į tos šalies rinką, paslaugų, tarsi neturėtume ambasadų užsienio šalyse arba jose dirbtų tik lietuviškai kalbantys diplomatai, nieko nesuvokiantys apie tų šalių specifiką, rinkų poreikius. Pasirodo, net ir krizinė situacija gali suteikti progą samdyti savus konsultantus, kuriems nebeužteko kėdžių valdiškuose postuose Lietuvoje“,– piktinasi K.Starkevičius.
Jis pastebi, kad kas trečią litą, skirtą naujų rinkų paieškoms, Lietuvos įmonės žada panaudoti parodoms Rusijoje, kuri Ūkio ministerijos dokumentuose vis dar yra viena iš prioritetinių eksporto krypčių.
Kaip numatyta Vyriausybės veiksmų plane, Ūkio ministerija padidino priemonės „Naujos galimybės“ finansuojamų projektų skaičių. Verslo atstovai buvo kviečiami papildomai teikti paraiškas, pagal kurias bus paskirstyta 21,5 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų – šiam tikslui pavyko numatyti papildomą 7 mln. litų finansavimą. Pagal priemonę „Naujos galimybės“ bus finansuojamas įmonių dalyvavimas užsienio šalių tarptautinėse parodose ir mugėse.
„Iš 311 paraiškų, pateiktų pagal šią ES paramos priemonę, 133 paraiškos susijusios su dalyvavimu Rusijoje vykstančiose parodose. Į šią rinką veržiasi alkoholio ir alaus gamintojai „Italiana LT“, „Kupiškio alus“, „Volfas Engelman“, tekstilininkai – „Kauno Baltija“, „Omniteksas“, „Eustilija“, „Somnita“, dešimtys transporto ir logistikos, IT, reklamos įmonių. Yra net maistininkų – „Rūta“ ir „Kauno grūdai“, taip pat farmacininkų, leidėjų, juvelyrų, kosmetikos gamintojų ir kt“,– pažymi K.Starkevičius.
Pasak Seimo nario, verslininkų norą išlaikyti ryšius su Rusija galima suprasti, bet keliamas klausimas, kodėl už tai turi mokėti valstybė.
„Mėtyti lėšas ten, kur nėra jokios perspektyvos, gali arba visiškai nemąstančios valdžios galvos, arba ir čia pasišildyti rankas siekiantys jų rėmėjai“,– mano Seimo TS-LKD frakcijos narys K.Starkevičius.
