Aukštaitijoje, kurioje žemės mažiau derlingos, šiemet nemažai ūkininkų pluoštinėms kanapėms atriekė po kelis hektarus, rašo „Lietuvos rytas".
Vienas jų – Utenos rajono Kaniūkų kaime kartu su sūnumi Simu triūsiantis Virginijus Keraminas. Ekologinio ūkio laukuose kanapėms jie paskyrė 2,5 hektaro.
Kontrolės – su kaupu
„Kanapes sėti sumanė sūnus. Bandžiau jį atkalbėti, kad neužsiverstų papildomų rūpesčių. Juk tiek daug patikrų – žmonės iš Augalininkystės tarnybos vis suka į kanapių laukus.
Ir patiems tenka begalę dokumentų pildyti – informuoti tą pačią tarnybą, kai jas sumanai sėti, po to – pasėjus, pražydus, jas jau nukirtus“, – vardijo V.Keraminas.
Į pražydusių pluoštinių kanapių laukus pastaruoju metu kaip tik vyko šios tarnybos darbuotojai: pripjovė kanapių stiebų ir nuvežė tirti į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją.
Ji privalo nustatyti, kiek kanapėse yra svaiginamosios medžiagos tetrahidrokanabinolio. Būtent jo kiekis išduoda kanapių veislę: pluoštinėse šios medžiagos – labai mažai.
Prievaizdai ūkininkų nepalieka ir rudenį. Augalininkystės tarnybą privaloma informuoti net apie tai, kokiuose sandėliuose bus laikomos kanapių sėklos ar pluoštas.
Jei pluoštinių kanapių šiaudai paliekami per žiemą klojėti laukuose, šeimininkai apie tai irgi turi nusiųsti žinią.
Parduos statybininkams
V.Keramino tvirtinimu, juodu su sūnumi nebėrė aklai kanapių į žemę: iš pradžių konsultavosi su Sigitu Vėjeliu – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininku, tyrusiu kanapių pluošto termoizoliacines savybes. Juk vien sėkloms išleidus tūkstantį litų svarbu apsižvalgyti, ar vėliau bus kur padėti ir sėklas, ir pluoštą.
Pirkėją vyrai lyg ir nusižiūrėjo – žmogų, pluoštą naudojantį pirčių statyboje.
„Šiemet bent jau mūsų laukuose kanapės „vyriškos“ – mažai žydinčių. Kulti jų nė neverta. Visos bus pluoštui. Peržiemos, o pavasarį nukirtę tikimės parduoti visa tai statybininkams“, – kalbėjo V.Keraminas.
Kanapių pluošto kaina priklauso nuo žemės derlingumo. Nukirtus jas iš hektaro įmanoma gauti 5–6 tūkst. litų pajamų.
Perdirba savo rankomis
Pasak VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo S.Vėjelio, kanapių pluoštas puikiai tinka šilumą sulaikančioms ir kitokioms statybų medžiagoms gaminti.
„Visa bėda, kad jis pas mus dar neperdirbamas pramoniniu būdu. O entuziastų netrūksta: vieni namus iš supresuoto pluošto stato, kiti savo rankomis bando jį perdirbti.
Tačiau tai, kad šių darbų dar nesiėmė įmonės, prigesina ūkininkų ryžtą sėti daugiau kanapių. Dažniausiai jas augina tie, kurie arba pluoštą presuoja, arba iš sėklų spaudžia aliejų“, – sakė S.Vėjelis.
Jo tėvo Aliaus Vėjelio žemėje Rokiškio rajono Palūšnių kaime jau trečius metus kanapės žaliuoja 3 hektarų plote. Tai bene didžiausią jų auginimo patirtį turintis ūkininkas.
„Iš tų kanapių, kurias nukertame savo žemėje, presuojame ryšulius. Yra žmonių, kurie iš tų ryšulių bando statyti nedidelius pastatus“, – sakė S.Vėjelis.
Susidomėjo ir įmonės
Anot pašnekovo, kol pramoniniu būdu nėra pagaminta bandomųjų partijų, apskaičiuoti, kokia tokios medžiagos savikaina, gana sudėtinga.
Tačiau ir mokslininkai, ir ūkininkai tikisi, kad vis dėlto Lietuvoje atsiras kanapių pluoštą perdirbančių įmonių. Juolab kad vieną bandomąją gaminių partiją jau išleido Kaune besidarbuojanti „Palemono keramika“.
VGTU laboratorijoje bandymus yra užsakiusi ir vataliną, veltinį bei kitą neaustinę tekstilę baldams gaminanti Šiaulių įmonė „Neaustima“.
„Pastarajai įmonei bandome paruošti žaliavą, kad ji galėtų pasigaminti bandomųjų produktų. Jei pavyks, įmonė galbūt imsis ir termoizoliacinių statybinių medžiagų gamybos“, – kalbėjo S.Vėjelis.
Plotai vis didesni
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet, palyginti su 2013-aisiais, kanapių plotai smarkiai padidėjo.
Pagal ūkininkų pateiktas deklaracijas, 2013-aisiais sėklai skirtas kanapes jie augino 177,5 hektaro žemės, šiemet – 755. 2012-aisiais joms buvo skirta vos 8,4 hektaro.
Pluoštinių kanapių plotai padidėjo tris kartus: 2013-aisiais jos žaliavo 105 hektaruose, šįmet – 308 hektaruose žemės. Ūkininkai jas sėjo ir 2012-aisiais – tais metais skyrė 122 hektarus.
