Vieną didžiausių šalies verslo imperijų kausto nesutarimai tarp grupės senbuvių, bandančių kontroliuoti „Achemos grupę“, ir 52 procentus akcijų kartu su dukterimi valdančios Bronislovo Lubio našlės L.Lubienės.
Turtingiausia Lietuvos moteris pasipiktino bandymais parduoti koncerną arabų investiciniam fondui, rašo „Lietuvos rytas“.
Rugpjūčio 28 dieną L.Lubienė kreipėsi su ieškiniu prieš smulkiuosius akcininkus. O pastarieji, dvejus metus vadovavę verslo grupei, dabar priversti stebėti, kaip areštuojamas jų turtas.
Slapta ieškojo pirkėjo
Tokia situacija susiklostė paaiškėjus, kad per dvejus metus verslo imperija patyrė didelių nuostolių. Pati L.Lubienė pasijuto apgauta, nes po vyro mirties smulkiųjų akcininkų parengta ir sudaryta akcininkų sutartimi ji dvejus metus buvo visiškai nušalinta nuo grupės valdymo.
Žibalo į ugnį įpylė žinia, kad smulkieji akcininkai, tarp kurių yra daug „Achemos“ veteranų, iškart po B.Lubio mirties pradėjo ieškoti pirkėjo užsienyje. Ir tokį net surado, nors L.Lubienė tvirtina, kad apie tai jos niekas neinformavo.
Paaiškėjo, kad dabar jau buvęs „Achemos grupės“ valdybos pirmininkas Flemmingas Lindeloevas slapta surado potencialius grupės akcijų pirkėjus, su jais susitikinėjo ir derėjosi dėl kainos.
F.Lindeloevas galimą pardavimą pavadino „Sunshine 1“ (Saulėtekis 1) – tarsi naują nubudimą verslo imperijoje, kuri neteko savo įkūrėjo.
Tačiau siekiant įgyvendinti tokį sandorį reikėjo palenkti visus „Achemos grupės“ savininkus – tiek smulkiuosius, tiek ir pagrindinę.
Pažadėtas sėkmės mokestis?
Koncerno pirkėjas buvo pristatytas kaip arabų valdomas fondas. Tiesa, kai kuriems akcininkams jis pasirodė įtartinas, nes paaiškėjo, kad žinoma tik jo pašto dėžutė, o vardas niekam negirdėtas.
Nepaisant to, F.Lindeloevas akcininkus atskirai pradėjo kviesti pokalbio ir tartis dėl akcijų pardavimo.
Pati L.Lubienė net nesileido į kalbas dėl akcijų pardavimo ir tokios pozicijos laikosi iki šiol.
Anksčiau kalbėta, kad „Achemos grupe“ domisi Rusijos pirkėjai, susiję su koncernu „Gazprom“. Tačiau valdybos pirmininkas, akcininkams pristatęs galimą pirkėją, dievagojosi, kad tas fondas su Rusija neturi nieko bendra.
Verslo grupėje patyliukais šnekama, kad tokį sandorį organizuojantiems asmenims esą buvo pažadėtas 10 milijonų eurų sėkmės mokestis.
Viliojo galimybė užsidirbti
Kad ir kaip būtų, smulkieji akcininkai, pasirašyta sutartimi įgiję „kontrolės premiją“, įvairiais būdais siekė kuo greičiau parduoti tiek savo, tiek ir L.Lubienės akcijas.
Dalis smulkiųjų akcininkų – solidaus amžiaus, todėl galimybė uždirbti solidžią sumą juos itin viliojo.
Grupės 1 procento akcijų vertė siekia maždaug 20 milijonų litų.Pavyzdžiui, buvęs ilgametis „Achemos“ įmonės vadovas Jonas Sirvydis, kuris yra ir šios verslo grupės valdybos narys, valdo kiek daugiau nei 7 procentus akcijų.
„Pas mane antstoliai tikrai nebuvo, aš nieko nežinau apie turto areštą“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino J.Sirvydis. Tiesa, vėliau prisipažino kažką girdėjęs apie akcijų areštą, tačiau pasiteisinęs konfidencialumo sutartimi teigė daugiau negalįs nieko aiškinti.
Reikalai ėmė prastėti
„Achemos grupės“ žingsniai po B.Lubio mirties nebuvo rožėmis kloti. Pavyzdžiui, šių metų vasarį patys smulkieji akcininkai pripažino, kad koncernas valdomas neefektyviai, o akcijų vertė mažėja.
Be kita ko, ėmė strigti derybos su „Gazprom“ dėl dujų kainos nuolaidų. Didžiausias dujų vartotojas iki šiol vienintelis Lietuvoje neturi sutarties dėl mažesnės kainos. Tiesa, už dujas „Achema“ moka mažesnę kainą „pagal žodinį susitarimą“.
Iškilo ir daugiau techninių problemų, kurios nebuvo sprendžiamos.
Smulkiųjų akcininkų paskirtas grupės vadovu Arūnas Laurinaitis situaciją bandė pagerinti, bet buvo nušalintas.
Dabartiniam koncerno vadovui smulkiajam akcininkui Romualdui Žadeikai irgi metamas šešėlis, kad jis esą suinteresuotas tik greitai parduoti grupę ir išsaugoti savo kėdę.
Mat du smulkiųjų akcininkų deleguoti valdybos nariai J.Sirvydis ir Kasparas Jurgelionis atsisakė dalyvauti valdybos posėdžiuose.
Tai paralyžiavo valdybos veiklą, nes ji negalėjo priimti jokių sprendimų.
Pateikė solidų ieškinį
Per pastaruosius kelerius metus „Achemos grupės“ apyvarta susitraukė daugiau nei milijardu litų.
„Smulkieji akcininkai, akcininkų sutartimi gavę „kontrolės funkciją“, netinkamai valdė turtą. Todėl atsakydami į smulkiųjų akcininkų ieškinį praėjusią savaitę pateikėme teismui priešieškinį prieš juos daugiau nei pusei milijardo litų ir paprašėme areštuoti tokios vertės turtą.
Tiek yra vertinama jų padaryta žala pagrindinei akcininkei“, – „Lietuvos rytui“ sakė L.Lubienės interesus šioje byloje ginantis advokatas Gintaras Balčiūnas.
Pasak teisininko, šiuo metu baigiamas areštuoti smulkiųjų akcininkų turtas, kuris išsimėtęs per visą Lietuvą.
Daugiau nei pusės milijardo litų ieškinys atitinka L.Lubienės valdomą akcijų dalį. Ieškinys iškeltas keturiolikai smulkiųjų akcininkų.
Prieš tai smulkieji akcininkai su ieškiniu kreipėsi į teismą, nes mano, kad akcininkų sutartis su jais buvo nutraukta neteisėtai. Todėl jie prašo nuostolių priteisimo.
L.Lubienė nutraukė su jais sutartį, kuri įpareigojo tam tikrą laiką neparduoti akcijų, taip pat buvo kitų sąlygų.
Grumtynės dėl valdymo
Kova dėl „Achemos grupės“ valdymo užvirė iš karto po B.Lubio mirties.
Niekas neabejojo ir neginčijo, kad 52 proc. grupės akcijų priklauso našle likusiai L.Lubienei.
Bet kas iš tiesų turi valdyti koncerną, nesutariama iki šiol.
Koncerno valdymą smulkieji akcininkai perėmė dar 2011-ųjų pabaigoje, iškart po verslo imperijos įkūrėjo mirties.
Vadovu buvo paskirtas A.Laurinaitis. Jis kartu su R.Žadeika pradėjo spausti L.Lubienę, kad ji pasirašytų akcininkų sutartį, kitaip sakant, perleistų ne tik faktinį, bet ir teisinį grupės valdymą.
Smulkieji akcininkai, kurių dalis – ilgamečiai darbuotojai, pasižadėjo garantuoti bendrovės veiklos tęstinumą ir valdymo efektyvumą.
Tačiau didžiojo akcijų paketo savininkė šiemet sunerimo dėl prastėjančių grupės veiklos rezultatų, neskaidrumo valdant įmones. O smulkieji akcininkai ir toliau stengėsi jos neprileisti prie informacijos apie verslo reikalus.
Vyko kova ir dėl kviestinio valdybos nario F.Lindeloevo – L.Lubienė stengėsi jį pakeisti kitu, bet smulkieji akcininkai nesutiko.
Didžiausia akcininkė – už borto
Beje, F.Lindeloevas ir pats neslėpė, kad verslo grupės padėtis prastėja. Ypač kritiškai jis atsiliepė apie „Achemos“ gamyklą, ją pavadino koncerno Achilo kulnu.
Grupės apyvarta krito beveik perpus, o pelnas – tris kartus. Kas dėl to kalčiausias, nesutariama ir šiandien. L.Lubienė duria pirštu į, anot jos, neefektyviai dirbusius smulkiuosius akcininkus.
Tuo metu pastarieji siekė visiškai kontroliuoti koncerną – esą tik tokiu atveju galima toliau normaliai dirbti.
Neoficialiais duomenimis, įtampa padidėjo ir dėl smulkiųjų akcininkų elgesio antrinėse įmonėse. Teigiama, kad jose buvo įdarbinami jų giminaičiai ir draugai, trūko tvarkos.
O pakviesti užsieniečiai valdyboje, anot L.Lubienės, nepakankamai kontroliavo situaciją pačioje įmonėje.
Pavyzdžiui, valdybos narys Harri Juhani Kerminenas, gyvendamas užsienyje, menkai suvokė Lietuvos verslo specifiką, būdamas tik pasyvus stebėtojas neteikė jokių pasiūlymų, kaip gerinti koncerno vertę.
„Mūsų duomenimis, būdamas valdybos narys jis net nesusipažino su antrinių įmonių kolektyvais, veiklos procesais, nebandė dalyvauti suvaldant „Achemos grupės“ sudėtingas problemas“, – kalbėjo advokatas G.Balčiūnas.
Mūšis „Achemos grupėje“ tik įsibėgėja. Smulkieji akcininkai mano turį teisę daryti, ką nori, o pagrindinė akcininkė L.Lubienė negali ramiai žiūrėti, kaip jie uzurpuoja valdžią ir bando ją padaryti neveiksnią.
Koncerno akcininkų veiksmų nevertina
Gintarė Mierkienė
„Achemos grupės“ komunikacijos vadovė
„Koncernas „Achemos grupė“ yra stipri ir strategiškai svarbi įmonių grupė ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos šalių regionui. Siekiame įgyvendinti 2013 metais valdybos patvirtintą koncerno strategiją ir taip kurti vertę akcininkams, darbuotojams, klientams ir visuomenei.
Nepaisant viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie akcininkų ketinimus ar veiksmus, kurių nekomentuojame ir nevertiname, stengiamės gerai atlikti savo, kaip valdančiosios bendrovės, darbą ir pasiekti strategijoje numatytus veiklos bei finansinius tikslus.
Artimiausiais metais svarbiausiomis sritimis toliau išlieka trąšų gamybos ir prekybos, krovos ir logistikos įmonių veikla. Daug dėmesio bus skiriama ir žaliosios energetikos projektams.
Praėjusiais metais „Achemos grupė“ investavo 182 mln. litų į savo valdomų įmonių plėtrą ir modernizaciją, toliau stiprino pozicijas Lietuvoje ir Baltijos šalių regione. Tai planuojame daryti ir šiemet – investuoti panašią sumą ir stiprinti savo pozicijas tikslinėse rinkose.“
