Vienintelės tokias atliekas priimančios aikštelės arba sąvartyno veikla sutrikdyta. Bet juk statybos Vilniuje nesustos ir atliekos niekur nedings – jos bus išvežtos į pamiškes. Su ta negerove ilgus metus kovota, o dabar gamtos žalojimas įgaus antrą kvėpavimą.
Tai akivaizdu. Nelegalus sąvartynas toje pačioje Liepkalnio gatvėje, statybos atliekų priverstas laukas prie Šumsko plento, didžiulės krūvos Zujūnuose, Bajoruose, kalnas plytgalių, perdangos plokščių luitų Galgiuose. Tai – tik kelios piktžaizdės, atsiradusios Vilniaus prieigose po to, kai vieninteliam legaliam sąvartynui uždrausta priimti neišrūšiuotas statybos atliekas. Jų kiekvieną dieną katastrofiškai daugėja.
Dirbo kaip tikri sekliai
Bendrovė „Bionovus“ sąvartyną Liepkalnyje atidarė prieš daugiau nei dešimtmetį. Jos vadovas Audrius Vaitkevičius prisiminė, kad padėtis tuo metu buvo nevaldoma.
Atliekas statybininkai pylė kur pakliuvo.
Todėl „Bionovus“ ėmė ne tiktai priiminėti atliekas, bet ir mokyti statybininkus elgtis civilizuotai.
„Prireikė dešimt metų kruvino darbo, kad įpratintume statybininkus atliekų nebepilti pamiškėse. Pavyko. Nuošaliose vietovėse statybos atliekų beveik neliko, tik senų padangų automobilininkai dar atsikratydavo.
Tačiau mūsų darbas nuėjo perniek. Dabar padėtis vėl tokia pat kaip prieš dešimtmetį“, – liejo apmaudą „Bionovus“ generalinis direktorius A.Vaitkevičius.
Iš pat pradžių „Bionovus“ surinko 7–8 žmonių komandą, kurie tiesiog stebėdavo statybvietes. Laukė išvažiuojančių sunkvežimių, prikrautų statybos atliekų. Stebėdavo, kur jas nuveš.
Aptikę, kad teršiama gamta, informuodavo aplinkos apsaugos specialistus. Taip pat talkino aplinkosaugininkams, įpildami į jų automobilius degalų. Taip buvo ne vienus metus, kol sovietinį įprotį pilti atliekas bet kur pavyko išgyvendinti.
Todėl savotiškų seklių sumažėjo, nes statybininkai įprato atliekas tvarkingai vežti į sąvartyną. Kol viskas apvirto aukštyn kojomis.
Sukaupė per daug atliekų
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) priimti nerūšiuotas statybos atliekas Liepkalnyje uždraudė liepos pabaigoje.
Vėliau VRAAD kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir paprašė iš viso uždrausti „Bionovus“ laikyti statybos atliekas, kurių ji esą sukaupė gerokai daugiau, nei galima pagal įmonei išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.
Teismas taip pat areštavo „Bionovus“ priklausantį ilgalaikį turtą, kurio vertė – beveik 13 mln. litų.
Prieš tai VRAAD bendrovei „Bionovus“ buvo atnaujinęs leidimą tvarkyti tokias atliekas. „Vyksta nesuprantami dalykai. Tie patys pareigūnai pasirašo, o paskui brauko savo parašus“, – stebėjosi A.Vaitkevičius.
Taip, atliekų kaupas uždarytame sąvartyne yra per aukštas. Jo aukštis – daugiau nei 20 metrų, o turėtų būti 14.
Kad kaupas sumažėtų, verslininkai įsigijo 3 hektarų sklypą, jame ketino tvarkyti atliekas. Parengtas projektas, suderintas su visomis institucijomis, bet „Bionovus“ ir vėl sulaukė pasipriešinimo.
Tapo didele statybviete
Susikaupusių atliekų kiekiai aplinkosaugininkams nėra jokia naujiena. Jie neatsirado per naktį, atsakingos institucijos apie susidariusią padėtį buvo informuojamos nuolat.
Po sunkmečio atsigaunantis Vilnius tapo viena didžiausių statybviečių Rytų Europoje, todėl gerokai padidėjo statybos atliekų kiekis.
Visas jas mažiausiu tarifu privalėjo priimti sąvartynas. Savivaldybė tarifą padidino dvigubai, bet didžiuliai atliekų kiekiai vis tiek keliavo į aikštelę Liepkalnyje.
„Mus nubaudė už tai, kad statybos atliekos atsidūrė vienoje vietoje, kad nebuvo teršiama aplinka“, – stebėjosi „Bionovus“ generalinis direktorius.
Reikės penkių konteinerių
Kad dar kartą įkąstų „Bionovus“, Aplinkos ministerija patikslino Statybinių atliekų tvarkymo taisykles ir nustatė reikalavimą statybvietėje ne tik rūšiuoti, bet ir atskirai laikinai laikyti susidarančias atliekas. Šios patikslintos taisyklės įsigalios rugsėjo 15 dieną.
Tad statybvietėse, kuriose neretai trūksta vietos, netrukus teks laikyti ne vieną, o penkis didžiulius konteinerius.
Į vieną konteinerį statybininkai privalės mesti komunalines atliekas. Tai – maisto likučiai, tekstilės gaminiai, buitinės atliekos. Į kitą konteinerį jie turės versti inertines atliekas. Tai – betonas, plytos, keramika.
Perdirbti ir pakartotinai naudoti skirtoms atliekoms – dar vienas konteineris. Į jį teks krauti popierių, kartoną, stiklą, pakuotes, plastiką.
Pavojingoms atliekoms – tirpikliams, dažams, klijams, dervoms ir jų pakuotėms – atskiras konteineris.
O dar vienas konteineris – netinkamoms perdirbti medžiagoms. Tai – izoliacinės medžiagos, akmens vata.
Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro plušantiems statybininkams teks patiems rūšiuoti atliekas, į atskirą konteinerį mesti plytgalius ir lentgalius. O kas bus, jei griaus didžiulį namą? Ar atliekas teks rūšiuoti savaitėmis? Anksčiau šis darbas būdavo atliekamas statybos atliekų aikštelėje Liepkalnyje. Tereikėdavo už jį sumokėti.
Nesučiupo nė vieno teršėjo
Nors leidimai tvarkyti atliekas Vilniaus regione suteikti vienuolikai įmonių, tik penkios jų yra Vilniuje.
Nejaugi iš sostinės veši didžiulius konteinerius į Širvintas ar Nemenčinę?
Be to, ir tos Vilniaus įmonės tik surenka statybos atliekas, bet jų nei rūšiuoja, nei turi sąvartynų. Tad kol vienintelis sąvartynas neveikia, tiksi ekologinė bomba.
Apie 300 tonų statybos atliekų. Toks jų kalnas jau pūpso Galgiuose. Jis iškilo per kelias pastarąsias dienas.
„Didžiuliais sunkvežimiais veža iš Vilniaus beveik kasdien. Juk aplink statybų nėra. Ir kam dėl to pasiskųsi? Išverčia ir išvažiuoja“, – sakė netoli gyvenanti Uljana.
Už tokį aplinkos teršimą grėstų apie 300 tūkst. litų bauda.
Tačiau ar teršėjai bus sučiupti? Vargu.
Liepkalnio gatvėje, netoli uždaryto sąvartyno, – apie 150 tonų statybos atliekų.
Statybininkai, sužinoję, kad į aikštelę jų legaliai nepriims, nereikalingo šlamšto atsikratė netoliese.
Bauda už aplinkos teršimą siektų 150 tūkst. litų, bet aplinkinių įmonių darbuotojai tikino nė nepastebėję, kada ten išversta kalnai plytgalių.
Prie Šumsko plento kol kas suversta tik trys sunkvežimiai atliekų. Tačiau statybininkai, aptikę nuošalią vietą, neabejotinai laukus pavers dar vienu sąvartynu, kol tokias atliekas priimanti aikštelė neveikia.
Statybininkai atsikrato šlamšto jį versdami ir į buitinių atliekų konteinerius. Tai jau pajuto ir šių atliekų tvarkytojai.
„Tai – atliekos iš Vilniaus. Iš niekur kitur jos neatvežtos. Gal būtų geriau, kad jos keliautų ten, kur joms ir priklauso būti?“ – klausė A.Vaitkevičius.
Kliuvinių daugiau nebūtų?
VRAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjas Mindaugas Povilauskas aiškino, kad „Bionovus“ galės tęsti veiklą, kai tik sutvarkys atliekas, viršijančias nustatytą kiekį. Jokių kitų kliuvinių esą daugiau nėra.
Anot M.Povilausko, statybininkai turėtų patys stengtis rūšiuoti atliekas, kad jų susidarytų mažiau, o ne versti viską į vieną krūvą sąvartyne.
Išrūšiuotas atliekas priimančių įmonių yra ne viena, o „Bionovus“ uždrausta priimti tik nerūšiuotas statybos atliekas.
Prireikė dešimties metų statybininkus išmokyti neversti atliekų kur pakliuvo. Tačiau aplinkosaugininkų reikalavimu vienintelė statybos atliekų aikštelė buvo uždaryta ir teršėjai vėl keliauja į gamtą.
Padaryta žala – du milijonai litų
Specialiųjų tyrimų tarnyba pernai pričiupo įmonę, išvežusią ir gamtoje Vilniaus rajone išvertusią didelį kiekį statybos atliekų. Tai vienintelis plačiai nuskambėjęs atvejis.
Pastatų griovimo ir statybinio laužo išvežimo bendrovė „Stiebas“ buvo įtariama iš buvusios „Vilniaus duonos“ kepyklos Savanorių prospekte išvežusi 2 tūkst. tonų statybos atliekų. Gamtai padaryta žala siekė 2 mln. litų.
Tirdami šį įvykį pareigūnai net atliko kratas dviejose atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovėse.
