Praraja tarp politikos ir rinkų ypač pastebima pastaruoju metu. Kol laikraščiai mirgėjo pranešimais apie konfliktus Ukrainoje ar Artimuosiuose Rytuose, Londono FTSE 100 – akcijų indeksas, apskaičiuojamas įvertinus 100 didžiausios kapitalizacijos įmonių, – šoktelėjo iki aukščiausio lygio per 14 metų. O „Standard & Poor’s“ (S&P) 500 – 500 pirmaujančių įmonių svarbiausiuose JAV sektoriuose akcijų indeksas – pirmą kartą perkopė per 2000.
Politikos komentatorius visa tai paaiškintų investuotojų trumparegiškumu. „Bet ką daryti, jeigu jie teisūs?“ – klausia leidinio vyriausiasis užsienio politikos apžvalgininkas Gideonas Rachmanas. O ką, jeigu investuotojams ir dera politikos naujienas traktuoti kaip triukšmo foną, lyg kokią sporto naujienų skiltį?
Žinoma, kartkartėmis vienas ar kitas politinis sukrėtimas smogia biržoms, bet, kaip rodo istorija, kritimas tęsiasi neilgai, o į senas vėžes grįžtama stebėtinai greitai.
„Paskutinis kartas, kada politinė įtaka rinkoms užsitęsė ne vienus metus, buvo, atrodo, praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje. Po ketvirtojo arabų karo su Izraeliu ir Islamo revoliucijos Irane“, – patikslino autorius.
Ir vis dėlto, anot G.Rachmano, būtų visiškai neteisinga teigti, kad politika nerūpi investuotojams. Tiesiog ji veikiau suteikia daugiau galimybių, negu jų atima. Rinkos nuotaikų kaita labiau priklauso nuo ekonomikos.
„Mes faktiškai visiškai neatsižvelgiame į geopolitinę riziką, – cituoja autorius pažįstamą investuotoją. – Mes žiūrime į kompanijas, kapitalo srautus, pačias investicijas.“
Nepaisant viso to, anot apžvalgininko, yra didelių, globalių politinių grėsmių, į kurias investuotojams vis dėlto verta atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, kai kurių šalių pasaulio prekybos atvirumo idėjų išsižadėjimas arba apsikeitimas sankcijomis tarp Rusijos ir Vakarų.
