Kaip ir tikėtasi, pirmiausia Kremliaus paskelbtą embargą pajuto Rusijos gurmanai.
Juk staiga pradėjo nykti itališki ar prancūziški sūriai, ispaniškas kumpis, norvegiška lašiša, rašo „Lietuvos rytas“.
Tačiau apsukrūs restoranų šeimininkai sugeba įtikti reikliems savo klientams. Jiems į pagalbą atskubėjo broliška Baltarusija.
Neperklijavo pakuočių
Sovietų Sąjungoje buvo įprasta klijuoti užsieninius prekės ženklus ant čia pat pagamintų sportbačių, treningų ar kitokių prekių. Dabar padėtis, regis, visiškai pasikeitė.
Du Maskvos restoranų virėjai agentūrai „Reuters“ papasakojo, kad paskelbus embargą parmezanas pas juos neišnyko. Nors šis sūris (parmidžanas) yra griežtai saugomas ir teisę jį gaminti turi tiktai kelių Šiaurės Italijos regionų pienininkai, dabar parmezanas atkeliauja iš Baltarusijos.
Anot virėjų, kaimyninėje šalyje niekas nesivargina pakeisti pakuočių – jos originalios, itališkos. Tik ant viršaus užlipdyta etiketė, skelbianti, kad tai – baltarusiškas produktas.
Siūlo pirkti telefonu
Parmezanas Maskvoje, regis, tapo visų geidžiama kontrabandine preke.
Anot Rusijos restoranų asociacijos vadovo Igorio Bucharovo, kai kuriose užeigose pakabinti lapeliai su šio sūrio pavadinimu ir tiesiog nurodytas mobiliojo telefono numeris. Kam reikia, tas paskambins ir užsisakys.
Tiesa, palyginti su laikais, kai buvo gabenamas iš Italijos be jokių kliūčių, šis sūris jau spėjo pabrangti penktadaliu.
Kelis restoranų tinklus valdančios įmonės „Rosinter“ vadovas Rostislavas Ordovskis skundėsi, kad kokybiškų produktų tiekimas visiškai sutrikęs.
„Logistikos tinklai sutraukyti. Reikės bent trijų mėnesių, kol suvoksime, kaip mums elgtis“, – dejavo verslininkas.
Viską vargu ar išgaudys
Beje, baltarusiai ir patys gamina parmezaną. Ščiutino pieno perdirbimo gamykla dar 2012 metais pradėjo tiekti šį kietąjį sūrį, pagamintą iš itališko raugo ir pavadintą „Parmezan-vest“.
Kita vertus, niekam nėra paslaptis, kad per Baltarusiją vakarietiški produktai toliau plūsta į jų besikratančią Rusiją.
Dar rugpjūtį tarnyba „Rosselchoznadzor“ skelbėsi sulaikiusi obuolių, slyvų, persikų ir pomidorų siuntas, kurių tikrosios kilmės šalys – Lenkija, Slovėnija, Olandija, Lietuva – jau buvo patekusios į juodąjį sąrašą.
Rusija ir Baltarusija priklauso Muitų sąjungai, todėl tarp jų vyksta laisvoji prekyba, kurią visiškai kontroliuoti vargu ar įmanoma.
Net ir Minsko statistikos tarnyba „Belstat“ paskelbė, kad per pirmuosius 5 šių metų mėnesius į Rusiją eksportuota citrinų 1,7 mln. JAV dolerių vertės, midijų – 792 tūkst., aštuonkojų – 449 tūkst. dolerių vertės. Suprantama, šių gėrybių patys baltarusiai nei augina, nei gaudo. Įdomu, kokie statistikos rodikliai buvo trečiąjį šių metų ketvirtį? („Newsru.com“, LR)