„Pasibaigus vasarai, kaip ir jai prasidedant, dalis lietuvių imasi kraustymosi – rudeniop grįžtama iš vasaros rezidencijų, sodybų, poilsiaviečių pajūryje, paežerėse bei vienkiemiuose. Jos paliekamos iki ateinančios vasaros labai dažnai be jokios priežiūros, geriausiu atveju paprašoma kaimynų, jei tokių yra, kad kartas nuo karto apsilankytų. Taip pat kartu išsivežami brangesni daiktai, tačiau to tikrai nepakanka, norint išvengti nemalonių siurprizų sugrįžus į poilsio vietą po žiemos sezono“, – sako Algis Iljeitis, apsaugos paslaugų bendrovės „Apsaugos komanda“ generalinis direktorius.
Jo teigimu, labai dažnai tenka girdėti argumentą, jog saugoti likusio turto neverta ir todėl nesiimama jokių apsaugos priemonių. „Kartais po įsilaužimų į nekilnojamąjį turtą, kuris niekaip neapsaugotas, tenka net imtis remonto, nes nusikaltėliai labai atkakliai ieško, ką galėtų pasisavinti. Jei vertingų daiktų nerandama lengvai pasiekiamose vietose, laužiamos grindys, lupamos plytelės, net iškeliamos vonios“, – savo saugos tarnybos patirtimi dalinasi p. Iljeitis.
Jis pastebi, jog turtą Lietuvoje įsigiję užsienio piliečiai, ypač – iš Rusijos, daugiau investuoja į jo apsaugą. „Tai gali lemti kaimynų patirtis gimtojoje šalyje, kur kriminogeninė situacija labai sudėtinga. Tiesa, šią funkciją jie kartais patiki turtą padėjusiomis įsigyti nekilnojamo turto agentūromis ar pavieniams asmenims. Jie gali padėti, kai sugenda elektra, kanalizacija. Įvykus įsilaužimui ir siekiant išvengti didelių nuostolių, efektyviausia priemonė – signalizacija, sujungta su saugos tarnyba. Tokiu atveju, vagys, skubėdami iš įvykio vietos, išsineša vos kelis, lengviausiai pasiekiamus, nebūtinai vertingiausius daiktus. Kai signalizacijos nėra arba kai ji nepriduota saugos tarnybai, vagys užtrunka žymiai ilgiau ir padaro žymiai daugiau nuostolių“, – sako „Apsaugos komandos“ vadovas.
Ar signalizacija prijungta prie saugos tarnybos, vagys identifikuoja stebėdami, ar po jos suveikimo atvyksta patruliai. „Apsaugos komandos“ generalinis direktorius pabrėžia, jog siekiant išvengti didelių nuostolių taip pat būtina derinti elektronines ir mechanines apsaugos priemones. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais Palangoje ženkliai padaugėjo naujų namų su dideliais vitrininiais langais. „Jie ypač palengvina nusikaltėlių darbą nustatant, kaip ir kada juose gyvenama. Tokius langus ne tik būtina dengti mechaninėmis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, apsauginėmis žaliuzėmis, bet ir jas prijungti prie apsaugos sistemos. Jei tai nepadaroma, šios priemonės atskirai nebeatlieka savo funkcijų,“ – sako A. Iljeitis.
Pastaroji situacija aktuali ne tik poilsiautojams, bet ir verslininkams, plėtojantiems verslą pajūryje – pasibaigus vasaros sezonui tik maždaug 10 proc. jų lieka dirbti, kiti uždaro savo patalpas iki kitos vasaros. Tokius tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims priklausančius objektus vagims nesunku identifikuoti: netvarkoma jų aplinka, kiemai. Tai ypač pastebima rudens ir žiemos metu, kai krenta lapai, sninga.
