Už šešėlinę prekybą nubausti Gariūnų prekeiviai šiuo metu yra persikėlę į šiuolaikišką paviljoną po stogu, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Sostinė".
Pirkėjams – šviesu ir švaru.
Ar švaresnis tapo ir Gariūnų prekeivių verslas? Į didžiausią Baltijos šalių turgų „Sostinė“ pažvelgė teisėsaugos tarnybų pareigūnų akimis.
Sukčiauja ne tik turguje
Kur daugiau šešėlinio verslo – po Vilnių išsimėčiusiose įmonėse ar Gariūnuose?
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos viršininkas Dainius Baršauskas mano, jog svarstyklių lėkštelės nenusvirtų nei į vieną, nei į kitą pusę.
„Daug šešėlinio verslo yra ir mieste, tik mokesčių nemokančios įmonės išsibarsčiusios po visą Vilnių.
Gariūnuose vien mūsų tarnyba įtarimus yra pareiškusi daugiau nei šimtui asmenų. Žinant, kad Gariūnuose dirba keli tūkstančiai prekeivių, šešėlinės veiklos mastas vis dar labai didelis“, – skaičiavo FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkas.
Teismuose – dar naujokai
Vien FNTT dėl šešėlinės prekybos ir mokesčių slėpimo yra pradėjusi 5 ikiteisminius tyrimus. Po patikrinimų ir kratų, atliktų 2012 metų spalį, įtarimai buvo pareikšti 55 Gariūnų prekeiviams ir bendrovių vadovams.
Iš jų 20 įtariamųjų tebelaukia kaltinimų, o 24 jau aiškinasi teismuose. Kai kurie už nelegalią veiklą jau sumokėjo baudas, o kiti sumokėjo mokesčius ir susitaikė su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI).
Susitaikė ir ėmė dirbti kitaip? „Gaila, bet dalis Gariūnų prekeivių taip ir nepakeitė savo veiklos metodų. Pasikeitė tik įmonių pavadinimai ir joms paslaugas teikiantys asmenys. Tačiau pati prekyba liko šešėlyje“, – sakė D.Baršauskas.
Nemažai prekeivių ir toliau nepildo apskaitos dokumentų, neduoda čekių.
Jei šie dokumentai egzistuoja, juose nurodyta prekių kaina mažesnė nei iš tiesų.
Po patikrinimų teisiamųjų suole atsidūrė ne tiktai prekių tiekėjai ir pardavėjai, bet ir vežėjai. Per patikrinimus paaiškėjo, jog prekės Gariūnų prekeiviams buvo vežamos be jokių dokumentų.
„Neaišku, nei ką, nei iš kur, nei kam vežė“, – stebėjosi FNTT pareigūnai. Niekas nežino ir kiek tokios paslaugos kainavo.
Teisėsaugos pareigūnams dėl savo veiklos parodymus duodantys Gariūnų verslininkai iš pirmo žvilgsnio nepriekaištingi: nė karto neteisti, dauguma turi aukštąjį išsilavinimą, o policijai pažįstami tik dėl viršyto greičio ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Prekės keliauja iš Kinijos
Visi pareigūnų akiratyje atsidūrę uždarbiautojai laikomi organizuotų nusikaltėlių grupių nariais.
Teigiama, jog jos veikė ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
FNTT nustatė, kad dauguma prekių į Gariūnus atkeliauja iš Kinijos. Prekeiviai į šią šalį vyksta patys ir prekes įsigyja už grynuosius pinigus.
Šios šalies įstatymai be apribojimų leidžia įsivežti 15 tūkstančių JAV dolerių. Jei už prekes reikėdavo sumokėti daugiau, Gariūnų prekeiviai susirasdavo pagalbininkų – jie steigė ne visai legalias įmones, kurios atsiskaitydavo su prekių tiekėjais.
Įmonės buvo steigiamos ir Lietuvoje, ir kitose šalyse.
Jokiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad Gariūnų prekeiviai šioms įmonėms mokėjo pinigus. Pinigai buvo perduodami neoficialiai, be apskaitos dokumentų – taip jie pasiekdavo prekių tiekėjus.
„Dalis Gariūnų prekeivių veikė šešėlyje, neparodydami nei gaunamų, nei parduodamų prekių kiekio, nei tikrosios savo apyvartos“, – pasakojo D.Baršauskas.
Kiek kainuoja striukė?
Prekių kiekį slepiantys prekeiviai niekam nenurodė ir tikrosios prekių kainos. Jų įsigijimo dokumentuose parašytos keliskart mažesnės prekių kainos, nei yra iš tikrųjų.
Šiuose dokumentuose viena vyriška striukė kainavo 3,34 lito, o moteriška – tik 2,76 lito.
Kodėl taip pigu? Verslo liudijimus turintys uždarbiautojai už tokias neva pigias prekes per metus neuždirba 100 tūkstančių litų ir išvengia mokesčių.
Kainas ir apyvartą sunkiau slėpti buitinės technikos ir elektronikos pardavėjams.
Šioms prekėms taikoma garantija, todėl pirkėjams būtina duoti čekius.
Turguje karaliauja doleriai
Bankų kortelės Gariūnuose dar nemadingos, dauguma pirkėjų už prekes moka grynaisiais pinigais.
Banko kortelių skaitytuvai daliai prekeivių per brangus malonumas, be to, tuomet jų pajamas sužinotų mokesčių inspektoriai ir metų pabaigoje tektų susimokėti mokesčius.
Nors šiame turguje veikia keletas bankomatų ir banko skyrių, mokesčių bankams vengia ir pirkėjai, ypač atvykę iš kaimyninių valstybių.
Be to, bankai taiko apribojimus, todėl vienu metu iš bankomato negalima išsiimti didelės pinigų sumos.
Neturėdami nei litų, nei eurų, jie prekes bando įsigyti už JAV dolerius.
Doleriai tebėra populiariausia Gariūnų valiuta.
Valiutos keitėjai klesti
Už prekes gavę šūsnį JAV dolerių, prekeiviai juos turi išsikeisti į litus.
Naudotis bankų paslaugomis jie negali, kad besikeisdami dideles sumas nesudomintų teisėsaugos pareigūnų.
Tuomet prekeiviai naudojasi nelegalių valiutos keitėjų paslaugomis. Vaikštančių valiutos keityklų yra ne tik Gariūnuose, bet ir kitose didžiosiose Lietuvos turgavietėse.
Gegužės mėnesį vieną valiutos keitėją Gariūnuose sulaikę FNTT pareigūnai iš jo paėmė daugiau nei milijoną litų įvairia valiuta. Nustatyta, kad iš nelegalios veiklos jis uždirbo beveik 800 tūkstančių litų, juos teismas įpareigojo grąžinti valstybei.
FNTT pareigūnų žiniomis, tokių valiutos keitėjų Gariūnuose yra ne vienas.
Jie neturi ne tik jokių licencijų, bet ir savo darbo vietos, tačiau turi ginklą.
D.Baršauskas teigė, jog tokie valiutos keitėjai veikia itin slaptai ir klientus priima tik sulaukę savo pažįstamų prekeivių rekomendacijų. „Nepažįstamam žmogui nei 100 eurų, nei 100 dolerių jis tikrai neiškeis“, – pasakojo pareigūnai.
Veikia kontrabandos sandėliai
Gariūnuose pardavinėjamos ne tik prekės, kurių kainos dokumentuose daug mažesnės, nei yra iš tiesų.
Galima rasti ir prekių, kurių ten visai negalėtų būti.
Prieš porą savaičių anoniminį skundą gavę Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai patikrino vieną Gariūnų prekyvietėje esančių kioskų.
Atvykus pareigūnams, trys vilniečiai iš lengvųjų automobilių į kioską krovė kontrabandines cigaretes.
Du iš sulaikytųjų muitinės pareigūnams Naujojoje Vilnioje buvo įkliuvę vos prieš mėnesį – taip pat su cigarečių kontrabanda.
Kioske pareigūnai aptiko 10 tūkstančių pakelių baltarusiškų cigarečių. Dar 13,5 tūkstančio pakelių rūkalų buvo likę automobiliuose.
Sulaikytos cigarečių kontrabandos vertė – 171 tūkst. litų.
Kontrabandinių cigarečių sandėlių muitininkai Gariūnuose aptinka po keletą kartų per metus. Praėjusių metų vasarą MKT pareigūnai aptiko cigarečių sandėlį, kuriame buvo 42 dėžės rūkalų, jų vertė – 147 tūkstančiai litų. Paaiškėjo, jog šio sandėlio šeimininkas – drabužiais prekiaujantis vyras.
Klastotės – paštu
Muitinės kriminalistai Gariūnuose ieško ir žinomų prekių ženklų klastočių. Populiariausios klastotės – sportinė apranga ir avalynė su žinomų gamintojų logotipais.
Tačiau klastočių kriminalistai dabar ieško ne tik turgavietėse. Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas sakė, jog vis dažniau suklastotų gaminių aptinkama pašto siuntose.
Ant tokių siuntinių – ne įmonių, o privačių asmenų adresai. Tokių siuntų gavėjus kriminalistai skirsto į dvi kategorijas. Vieni pigių, tačiau neoriginalių prekių įsigyja interneto parduotuvėse ir sau siunčiasi po vieną ar du daiktus.
Kiti turi tikslų juos parduoti. Uždarbiautojai siunčiasi iškart po 5–6 prekes.
„Jų vardu ateina po kelis siuntinius. Matyt, taip bandoma išskirstyti didesnę siuntą, kad būtų mažesnė rizika įkliūti“, – pasakojo G.Kulikauskas. Tokių siuntų gavėjai tikisi, kad mažesnius siuntinius pareigūnai tikrina rečiau.
