Kaip rašo Rusijos portalas lenta.ru, kaip atsaką į galimas naujas Vakarų sankcijas, Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas jau pagrasino uždrausti užsienio aviakompanijoms skraidyti virš Sibiro. Tai grasinimai būtų įvykdyti, tai smogtų tiesioginiams skrydžiams iš Europos į pietryčių Aziją.
„Iš vienos pusės, kai kurias Europos aviakompanijas tai galėtų nuvesti tiesiai į bankrotą. Tačiau iš kitos pusės, tai labai atsilieptų ir rusiškoms aviakompanijoms", - pažymi portalas.
Metinis pelnas - 300 milijonų dolerių
Esmė ta, kad europietiškos kompanijos virš Sibiro skraido ne už dyką. Įvairiais skaičiavimais, Rusija kasmet už tai iš jų susižeria apie 300 mln. dolerių. Dalis šių pinigų tenka nacionaliniam Rusijos vežėjui „Aeroflot“. Kiti pinigai paskirstomi valdiškai įstaigai „Rosaviacija“ ir Valstybinei oro navigacijos organizavimo korporacijai.
Reikia pažymėti, kad šie 300 mln. dolerių per metus yra taip vadinamas „Royalty“ mokestį už naudojimąsi Sibiro trasomis, mokamas greta standartinių mokesčių už naudojimąsi šalies oro erdve. Europa šį „Royalty“ mokestį jau daug metų traktuoja kaip papildomą, sukuriantį dvigubą apmokestinimą už skrydžius virš Sibiro ir bando su Rusija susitarti, kad jis būtų panaikintas.
Rusija niekada neskubėjo žadėti, kad šis „Royalty“ mokestis bus panaikintas. O kam? Juk būtent jo dėka du tūkstantųjų pradžioje Rusijos vežėjas „Aeroflot“ galėjo pradėti savo aviaparko atnaujinimo programą.
„Todėl braviūriški pareiškimai, kad šių pinigų netekus Rusijos civilinėje aviacijoje niekas nesikeis, kad tai nepaveiks civilinių oro pervežimų, neatrodo labai optimistiniai", - rašo lenta.ru.
Prarasto „Royalty“ mokesčio, greičiausiai, nepavyks kompensuoti net ir didinant negrąžinamų bilietų skaičių, atsisakant nemokamo maitinimo skrydžio metu, nebesamdant užsienio pilotų ir pan. Svarstoma, kad vakariečių kompanijoms uždraudus skraidyti virš Sibiro, Rusijos civilinį oro pervežimo verslą ištiktų sąstingis.
„Mes matome, kad išankstiniai pardavimai jau dabar nebeauga. Keleiviai nustojo pirkti išankstinius 3-6 mėn. bilietus. Žmonės iki galo nebesupranta tolesnės politinės ir ekonominės situacijos raidos. Ir visų pirma jie save pradeda riboti kelionėmis. Visą tai lėmė, kad „Aeroflot“ jau svarsto naujų lėktuvų pirkimą nukelti vėlesniems laikams“, - bendrovės „Aeroflot“ generalinį direktorių Vitalijų Saveljevą cituoja lenta.ru.
Tiesa, jis tvirtina, kad aviakompanijos pelnas viršija galimus potencialius nuostolius, jei oro erdvė virš Sibiro bus uždaryta. Tuo pačiu bendrovės vadovas sako tikįs, jog Vakarų kompanijoms vis dėlto nebus draudžiama skraidyti virš Rusijos, nes tai galiausiai galėtų visiškai sustabdyti aviacinį susisiekimą.
„Nei mums, nei Europai to nereikia. Negalima verslo traukti į politinius reikalus", - tvirtina jis.
Sankcijų ir atsakomųjų sankcijų smagratį vis labiau įsukantiems politikams derėtų atminti, kad uždraudus skrydžius virš Sibiro pagrindinė problema bus ne ta, jog „Aeroflot“ neteks didžiulio pelno iš „Royalty“ mokesčio, toliau rašo Rusijos portalas. Pagrindinė problema kils, kai Europos Sąjunga nuspręs atsakyti panašaus pobūdžio draudimais.
O pirmieji ženklai, kad taip tikrai gali nutikti, pasirodė dar rugpjūčio pradžioje. Europos komisijos atstovai tąkart pareiškė, kad ES yra pasiruošusi uždrausti Rusijos aviakompanijų skrydžius virš Europos.
Skrydžiai virš Sibiro jau buvo nutrūkę
Oro koridoriai virš Sibiro Vakarų kompanijoms atsivėrė palyginus neseniai - nuo praėjusio amžiaus septyniasdešimtųjų. Tuomet sovietinis „Aeroflot“ kaip tik bandė patekti į tarptautinių pervežimų rinką. Tokie skrydžiai reikalauja tarpusavio sutarčių dėl abipusio oro erdvės naudojimo pasirašymo.
Vakarų aviakompanijos tuo metu irgi buvo suinteresuotos bendradarbiavimu. Iš Vakarų Europos skrendant į pietryčių Aziją ne per Sibirą, o išvengiant Rusijos oro erdvės, kelionės atstumas pailgėja 3,5-4 tūkst. km. Sutarčių pasirašymas ir skrydis virš Sibiro oro bendrovėms galėjo keliomis valandomis sutrumpinti skrydžio laiką, ženkliai sutaupyti degalų ir sumažinti eksploatacines orlaivių išlaidas.
Transsibirinių oro trasų pionieriumi galima laikyti Japonijos kompaniją JAL. 1967 m. ji Sovietų Sąjungoje išsinuomojo lėktuvą Tu-144 su visa įgula, pažymėjo jį savo logotipu ir pradėjo skrydžius tarp Tokijo ir Maskvos. Netrukus tarpusavio sutartys dėl skrydžių virš Sibiro buvo pasirašytos su Danija, Prancūzija, Jungtine Karalyste ir Vokietojos Federacine Respublika.
Pačioje pradžioje skrydžiai virš SSSR vyko su nusileidimo Maskvoje. Tačiau tobulėjant aviciacijos technikai, ilgėjant lėktuvų skrydžių nuotoliui, aviakompanijos pradėjo svarstyti apie tiesioginius skrydžius (be nusileidimo Maskvoje) į Aziją.
Šiuos planus maždaug 5 metams sujaukė incidentas su Pietų Korėjos keleiviu orlaiviu, kurį 1983 m. sovietai numušė virš Sibiro. Dėl šio barbariško sovietų valdžios veiksmo JAV ir Europos šalys įvedė griežtas sankcijas prieš visą SSSR, o konkrečiai kompanijai „Aeroflot“ buvo uždrausta skraidyti į Jungtines Valstijas.
Europos kompanijų skrydžiai virš Sibiro kuriam laikui nutrūko. Maždaug iki 1987 m. Tais metais į rusus vėl kreipėsi Japonijos JAL dėl teisės be nutūpimų skraidyti virš Sovietų Sąjungos. Įkandin japonų tokia teisė buvo suteikta amerikiečių „Pan American“. Tiesa, mainais į tai, kad „Aeroflot“ vėl galėtų skraidyti į JAV. Netrukus skrydžių teisę virš Sibiro gavo ir daugybė kitų kompanijų.
Kaip tik tuo metu su vakariečių aviakompanijomis ir buvo sutarta dėl „Royalty“ mokesčio.
Keleivius perims arabų kompanijos?
Žinant istoriją, tikėtis, kad pasikartos aštuoniasdešimtųjų situaciją, kai po kurį laiką trukusių draudimų, Vakarų aviakompanijos grįžo skrydžiams virš Sibiro, neverta, baigdamas savo analizę rašo portalas lenta.ru.
Per nuo to laiko prabėgusius 30 metų ant Persų įlankos krantų atsirado nauji tolimųjų skrydžių „žaidėjai“. Jie su dideliu džiaugsmu pasveikintų Rusijos ir Europos tarpusavio draudimus. Ir iš kartu pasinaudotų konkurenciniu pranašumu, kad perimtų keleivius, judančius tarp Europos ir pietryčių Azijos.
Superšiuolaikiniai ir labai patogūs terminalai Dubajuje, Dohoje, Abu Dabyje žmonėms, nenorintiems gilintis į geopolitines rietenas ir tapti jų įkaitu, suteikia puikias jungtis tarp dviejų žemynų.
„Lazda visada turi du galus“, - baigia lenta.ru.
