Iš pieno miltelių? Tai būtų kvailystė. Pieno milteliams pagaminti juk sunaudojama daugybė energijos. Tad kam vėl juos maišyti su vandeniu ir parduoti už skatikus?
Lietuviško pieno litro kaina sukasi apie 3,2 lito, nepaisant, kad ūkininkai už jį iš perdirbėjų „išmelžia“ geriausiu atveju – litą, blogiausiu – vos pusę lito.
Lenkijos kooperatyvų tiekiamas pienas šiek tiek pigesnis. Pavyzdžiui, „Mlekpol“ kooperatyvo pieno gaminių „Faciate“ gausu ir „Maxima“ prekybos tinkle, ir didžiosiose „Vynotekos“ parduotuvėse. Jose šio pieno litras kainuoja maždaug 2,5-2,7 lito.
Lenkiškas „FarmMilk“ pienas, kurio „Mū“ analogas kainuoja apie 3,7 lito, „Maxima“ parduotuvėse šiuo metu parduodamas už 2,39 lito.
Tačiau kaip pieno kainą numušti vos ne iki jo savikainos?
Pirkėjai klupčioja prieš kainą
„Pigiausias šiuo metu yra iš Lenkijos importuojamas pienas „Hey“. Jo litras mūsų prekybos tinkle kainuoja 2,19 lito. Šiuo produktu pradėjome prekiauti maždaug prieš porą mėnesių. Kadangi jo kaina patraukli pirkėjams, tad ir pardavimas sparčiai auga“, - sakė „Maxima“ atstovė Renata Saulytė.
Anot pašnekovės, „Hey“ galiojimo terminas yra santykinai trumpas. Tad jo kaina apie 1 litą sukosi tik tomis dienomis, kai galiojimo laikas artėjo link pabaigos.
„Paprastai produktams, kurie - kokybiški, bet jų galiojimo terminas baigiasi, taikoma didelė nuolaida. Neretai jie parduodami net už mažesnę kainą nei jų savikaina“, - paaiškino R.Saulytė.
Lietuviškų gaminių – gausiau
Anot R.Saulytės, vis dėlto lietuviški gaminiai sudaro didžiąją dalį pieno produktų asortimento, - apie 80 proc. Tuo tarpu lenkiški - tik apie 9 proc.
„Pastebėjome, kad pastaruoju metu pirkėjai prioritetą teikia vietos gamintojų produkcijai, nes laiko ją skanesne, kokybiškesne.
Galbūt, vartodami daugiau lietuviškos produkcijos, žmonės taip parodo solidarumą ir mūsų šalies gamintojams. Juoba kad lietuviški produktai su importuotais sėkmingai konkuruoja ir savo kaina – jiems dažnai taikomos nuolaidos ir akcijos“, - sakė R.Saulytė.
Paklausa padidėjo
Jos teigimu, po to, kai Rusija lietuviškiems maisto gaminiams paskelbė embargą, lietuviškų varškės produktų paklausa išaugo daugiau nei penktadaliu, sviesto – ketvirtadaliu. Didėjo ir grietinės, pieno, sūrių, jogurtų, įvairių pieno desertų pardavimas.
„Rusijos rinkai skirti ir jos nebepasiekę įmonių „Pieno žvaigždės“, „Vilkyškių pieninė“ ir „Rokiškio pienas“ produktai taip pat sulaukė neprognozuotai didelio mūsų klientų susidomėjimo.
Remdamiesi ankstesne patirtimi, kai 2014-ųjų pradžioje „Maxima“ prekybos tinklas šalies pieno produktų gamintojams padėjo realizuoti Rusijos rinkai skirtus produktus, prognozavome, kad po šio embargo gautą produkciją pavyks realizuoti maždaug per savaitę.
Tačiau dauguma jų buvo parduoti vos per kelias dienas. Galbūt dėl to, kad jie kainavo 20 proc. pigiau, o gal ir dėl to, kad visuomenė norėjo paremti savo šalies gamintojus“, - svarstė R.Saulytė.
