Tokį sprendimą parlamentarai priėmė trečiadienį, apsvarstę Dalios Grybauskaitės vetuotą Metropoliteno koncesijos įstatymą - prezidentė siūlo įstatymą laikyti nepriimtu.
Prezidentės patarėja Gabija Grigaitė komitete teigė, kad Vyriausybė turės prisiimti riziką dėl projekto įgyvendinimo, nes įstatymas yra be aiškaus finansinio modelio.
„Anksčiau ar vėliau ta rizika gali pereiti valstybei“, - teigė G.Grigaitė. Pasak jos, priėmus įstatymą, būtų formuojama ydinga praktika, kai atskiriems projektams būtų nustatomi neaiškūs partnerystės būdai.
Liepos viduryje Seimo priimtas įstatymas numatė, kad konkurso būdu išrinktas strateginis investuotojas į metro turėtų investuoti ne mažiau kaip 20 proc. visos projekto sumos. Seimas neleido į metro investuoti valstybės ar ES fondų lėšas.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad kol kas metro Vilniuje yra tik idėja, nekalbama nei apie nacionalinio statuso šiam projektui suteikimą, nei apie jo įgyvendinimą, nei apie finansavimą.
Įstatymo projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias kelių milijardų litų vertės užsienio investicijoms. Metro sąjūdžio valdybos pirmininkas Juozas Zykus yra sakęs, kad 7 kilometrų ilgio metro statyba kainuotų apie 1 mlrd. litų, ji truktų 30 metų.
Nepritarė dar vienam veto
Seimo Ekonomikos komitetas nepritarė prezidentės veto ir dėl konkurencijos pažeidimų. Parlamentas buvo sušvelninęs baudas didelėms įmonėms už grubius konkurencijos pažeidimus, tačiau D.Grybauskaitė pataisas vetavo.
Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį, apsvarstęs šalies vadovės veto Konkurencijos įstatymo pataisoms: už balsavo ir susilaikė po keturis komiteto narius. Susilaikiusio komiteto vadovo Remigijaus Žemaitaičio balsas lėmė, kad komitetas veto siūlys atmesti ir palikti galioti liepą priimtas pataisas.
Prezidentės patarėjas Šarūnas Narbutas komitete teigė, kad fiksuota bauda - 150 tūkst. litų - neatgrasintų nuo pažeidimų didelių įmonių. Pasak jo, Konkurencijos taryba niekada neskirdavo maksimalių baudų.
„Dabar galiojantis reguliavimas atitinka ir Europos Komisijos praktiką, skiriant sankcijas. Taip pat turime keliolika ES šalių narių, kur įtvirtinas ne fiksuotas dydis, o procentinė išraiška“, - teigė Š.Narbutas.
Šalies vadovės teigimu, pataisos neskatintų didelių įmonių sąžiningai konkuruoti - joms nepranešus apie verslo sutelkimą į vienas rankas, didžiausia bauda siektų tik 150 tūkst. litų. Dabar už panašų pažeidimą gali būti skirta bauda iki 10 proc. metų pajamų.
D.Grybauskaitė yra atkreipusi dėmesį, jog jas priimant, nebuvo gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada ir neatsižvelgta į Europos teisės departamento bei Konkurencijos tarybos pastabas.
