Dar prieš praverdamas ligoninės duris ligonis jau turi susimokėti. Už tai, kad galėtų pasistatyti automobilį. Kol kas 1–2 litus už valandą. Tačiau tokia kaina – tik laiko klausimas. Netrukus ir taip bėdų ir išlaidų turintis žmogus turės dar plačiau atverti piniginę.
Praėjusią savaitę panašūs klausimai buvo aptarinėjami ir Seimo komiteto posėdyje.
Rinkti pinigus - nemoralu
Parlamentarai Danutė Mikutienė ir Antanas Matulas įsitikinę: automobilių statymas visų ligoninių lankytojams ir darbuotojams privalo nieko nekainuoti.
Anot A. Matulo, iš ligoninių reikalauti susimokėti už tai, kad jie atvažiavo gydytis, yra pasibjaurėtina.
Tačiau šiuo metu sveikatos įstaigoms leista pačioms nustatyti ne tik gydymo paslaugų, bet ir automobilių statymo įkainius. Pagal dabar galiojančią tvarką tai priskiriama kitoms paslaugoms.
Savivaldybė rado tinkamą vietą uždarbiauti
Šiuo metu Santariškėse yra 2,3 tūkst. automobilių stovėjimo vietų ir tik trečdalis jų yra nemokamos. Maždaug 400 vietų automobilių pastatymą Santariškių gatvėje nuo 2011 metų vasaros vidurio jau yra apmokestinusi Vilniaus savivaldybė. Į ligoninių miestelį atvykę ligoniai, jų lankytojai ir medikai už valandą turi sumokėti 2 litus. Beje, šiuo metu tai vienintelė teritorija, esanti toliau nuo miesto centro, kurioje už automobilio stovėjimą tenka mokėti.
D. Mikutienės skaičiavimais, jei per dieną tos 400 vietų yra užimtos 10 valandų, tai savivaldybė per metus užsidirba 1,4 mln. litų (Vilniaus savivaldybė pateikė kitus duomenis – 23 tūkst. litų per mėnesį).
Anot D.Mikutienės, savivaldybė uždarbiauja iš žmonių, kurie į Santariškes atvyksta ne pramogauti.
Beje, Santariškių klinikos vien iš jose dirbančių medikų už automobilių statymą per metus surenka beveik ketvirtį milijono litų.
Privatus verslas sustabdytas Brangiausiai automobilių statymą buvo apmokestinusios dvi privačios įmonės, kurios valdė aikšteles prie Nacionalinio vėžio centro Santariškėse ir Respublikinės universitetinės ligoninės Lazdynuose.
Dabar abi šios įmonės yra apskųstos teismams. Kol jie vyksta, įmonių veikla sustabdyta.
Prie Santariškių veikė mokama 100 vietų automobilių aikštelė, kuri priklausė bendrovei „Senasis sodas“. Prieš mėnesį teismo sprendimu ant teritorijos vartų buvo pakabinta spyna. Oficialiai – dėl pernelyg didelio rinkliavos mokesčio.
Mašinų stovėjimo aikštelę valdžiusios bendrovės vadovės Svetlanos Žilinskienės teigiamu, tai buvusi geriausiai tvarkoma aikštelė Santariškėse, todėl ir įkainiai buvo taikomi kiek didesni. Kilus triukšmui dėl įkainių (45 minutės vienu metu kainavo 5 litus), paslaugų kainos vėl buvo sumažintos.
„Aikštelėje yra įrengta efektyvi apsaugos sistema, įdiegtos vaizdo kameros, joje nuolat budėdavo sargas, buvo palaikoma nuolatinė tvarka ir švara. Visa tai neišvengiamai turėjo įtakos automobilių statymo kainoms“, – aiškino aikštelės šeimininkė.
S. Žilinskienė tvirtino, kad jų verslas lankstus ir gali prisitaikyti prie rinkos sąlygų. Mažesnis jų pelnas, mažesnis – ir instituto, su kuriuo buvo sudaryta sutartis ir dalijamasi pelnu. Tačiau, tikino pašnekovė, ją labiausiai trikdo užkulisiniai žaidimai, kurie šiuo metu vyksta.
„Tebegalioja jungtinė sutartis, kurią prieš dešimtį metų mūsų bendrovė, kaip profesionalus paslaugų teikėjas, 25 metams pasirašė su Onkologijos institutu.
Nuo pat sutarties pasirašymo aikštelė buvo naudojama bendrai – be papildomų mokėjimų buvo saugoma iki 20 instituto automobilių. Mūsų bendrovė visą laiką laikėsi sutartinių įsipareigojimų. Be to, mes į ją investavome milijonus litų, per pusę su institutu pelnu dalijomės.
Dabar tą sutartį norima nutraukti. Turbūt nereikia aiškinti, kad mes bylinėsimės ir iš valstybės reikalausime kompensuoti investicijas ir patirtus nuostolius“, – komentavo aikštelės savininkė.
Reikalaus atlyginti žalą
Pasak jos, visą dešimtmetį, iki pat 2013 m. pradžios – to meto, kaip buvo pakeistas instituto vadovas, tarp šalių vyko konstruktyvus bendradarbiavimas. Abipusiai įsipareigojimai buvo vykdomi, vieni kitiems priekaištų neturėjo.
„Tačiau praėjusių metų pradžioje, atėjus naujam vadovui (Evaldui Narimantui Samalavičiui. – lrytas.lt past.), padėtis pasikeitė. Prasidėjo nepagrįsti reikalavimai nutraukti sutartį, buvo savavališkai nutrauktos sutartys su aikštelei paslaugas teikusiais komunalininkais, su tiekėjais. Anksčiau pasirašytas susitarimas plėtoti aikštelę naujosios vadovybės buvo ignoruojamas“, – susidariusią padėtį komentavo verslininkė.
Nuo 2013 metų vasaros konfliktas persikėlė į teismus.
„Dabar tebegaliojančią jungtinę veiklos sutartį norima anuliuoti. Be abejo, mes bylinėsimės ir iš valstybės reikalausime kompensuoti investicijas ir patirtus nuostolius“, – sakė bendrovės „Senasis sodas“ vadovė.
Anot jos, toks elgesys su privačiu verslu dar būtų suprantamas, jei valstybės mastu būtų priimtas sprendimas įrengti nemokamas mašinų stovėjimo aikšteles. Tačiau viskas klostosi atvirkščiai – į jų ir šalia esančią teritoriją ateina konkurentai.
Statys naują ir gražią, tačiau ir vėl mokamą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra paskelbusi konkursą ir ieško koncesininko, kuris apsiimtų Santariškėse įrengti daugiaaukštę 2250 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Taip pat planuojama palikti 200–300 dabar įrengtų būtiniausių stovėjimo vietų.
SAM prieš kelerius metus parengtoje studijoje numatoma, kad bendra verslo investicijų suma į aikšteles galėtų būti apie 57,6 mln. litų.
Pirmajame konkurso etape jau dalyvavo keturios Lietuvos ir užsienio įmonės.
Numatoma, kad ilgiausias terminas, kurį rangovas valdys ir prižiūrės stovėjimo aikšteles iki jos bus perduotos suteikiančiajai institucijai, t. y. SAM, bus 25-eri metai.
Tačiau nekyla abejonių, kad į statybas investavęs privatininkas-koncesininkas neabejotinai norės, kad investicijos atsipirktų. Ir kito būdo, kaip tik imti pinigus iš klientų, ir kuo didesnius, nėra.
Sveikatos reikalų komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę ir SAM, reikalaudamas pateikti visus skaičius, dokumentus, specialiųjų tyrimų išvadas. Tačiau tolesnis mokamų automobilių stovėjimo aikštelių plėtros procesas jau įgavo pagreitį.
