Sodininkams klijuoja žemgrobių etiketę

Būriai vilniečių, sodų sklypų savininkų, pateko į nepavydėtiną situciją. Valdžia nusprendė, kad prieš 12–14 metų žemė jiems buvo parduota per pigiai. Iš vienų per teismą reikalaujama už ją sumokėti rinkos kainą, iš kitų – apstatytus, apsodintus sklypelius grąžinti valstybei.

Daugiau nuotraukų (1)

Eugenija Grižibauskienė

Sep 19, 2014, 11:28 AM, atnaujinta Jan 30, 2018, 11:10 AM

Daugiau kaip prieš dešimtmetį tuometinė Vilniaus apskrities administracija nusprendė išparduoti sodų bendrijose esančius nenaudojamus žemės sklypelius. Kainą nustatė mažą, todėl daugelis kolektyvinių sodų savininkų susigundė praplėsti savo sklypus, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.

Nusipirko ir užstatė

„Tarp jų buvo ir ir mano tėvai, –  pasakojo vilnietė Julija. – 2002 metais jie įsigijo papildomus 3 arus žemės, sutvarkė formalumus, pasirašė sutartį. Už žemę mokėjo apie 100 litų. Atliko žemės matavimus, pakeitė sklypo planą, pakeitimus įregistravo Registrų centre. Turbūt įsivaizduojate šių paslaugų kainas? Per 12 metų sutvarkė prisidurtą plotą, jame pasistatė garažą.“

Prieš kelias savaites daugiau nei 70 metų turinčius ponios Julijos tėvus ištiko šokas. Jie gavo teismo pranešimą apie jiems, kaip, beje, ir kitiems sodininkams, prieš 12 metų susigundžiusiems Vilniaus apskrities administracijos pasiūlymu, iškeltą bylą dėl neteisėto žemės įsigijimo.

Ieškovas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Svarbiausias ieškinių motyvas – neva daugiau kaip prieš dešimtmetį buvo neteisingai nustatytos žemės pardavimo kainos.

„Jie įrodinėja, kad žemė turėjo būti parduodama rinkos verte, todėl dabar pirkėjai maloniai prašomi susimokėti skirtumą tarp įsigijimo ir rinkos kainos“, – pasakojo Julija. Pasak vilnietės,  jei žemės pardavimo kaina būtų buvusi kitokia, jos tėvai tų 3 arų gal būtų net nepirkę.

Kainuos ir žemė, ir advokato paslaugos

Sodo sklypas šiuo metu yra areštuotas. Neduok Dieve, sako Julija, tėvus užkluptų rimtesnė liga, jie negalės sodo parduoti ir taip prisidurti geresniam gydymui.

Atsakymas į ieškinį turi atitikti civilinio proceso reikalavimus. Pagyvenę vilniečiai priversti kreiptis į advokatą, kuris jau juos „nudžiugino“: byla gali tęstis metų metus. „Nudžiugino“ ir dėl paslaugų kainos – jos įvertintos 8 tūkst. litų.

„Teisinė“ valstybė net nesuteikia pensininkams nemokamos teisinės pagalbos srėbti tos pačios „teisinės“ valstybės bukų biurokratų privirtai košei. 40 metų atsakingus darbus dirbę ir mokesčius mokėję tėvai, matyt, laikomi turtuoliais, nes gauna pensijas“, – piktinosi pašnekovė ir klausė: kodėl gi mūsų valstybė su savo piliečiais elgiasi lyg 1995-ųjų reketininkai?

Teks susimokėti už balą?

Raisos Tamarinos sesuo Eleonora su vyru Vladimiru Markelevičiumi papildomą žemės gabalėlį – apie tris arus – prisidūrė prie Bezdonių seniūnijoje, sodų bendrijoje „Rapsas“, turėto savo žemės ploto. Toji papildoma žemė buvo kelis sodus skalaujantis tvenkinys. Visi dabartiniai savininkai aiškinsis teisme, kodėl jie neva neteisėtai pasisavino tą tvenkinuką.

„Mes abi su Eleonora šeimininkaujame šiame sode. Buvusi bendrijos pirmininkė vieną dieną pasakė, kad yra daug tokių žemės plotelių, kurie niekam nereikalingi, galite pirkti ir didinti sklypą iki 12 arų“, – daugiau kaip dešimties metų senumo istoriją prisiminė ponia Raisa.

Būrys sodų savininkų  (o sodų bendrijoje „Rapsas“ tokių pirkėjų buvo 28) tokia proga pasididinti sodo sklypus ir pasinaudojo.

Vietoj buvusios balos aplinkui išsidėsčiusių sklypų savininkai išsikasė tvenkinį, sutvarkė krantus, užveisė žuvis. Tamarinų kaimynai šalia pasistatė pirtį.

Raisa pasakoja, kad už žemę buvo sumokėta, kaip numatyta, ne rinkos kaina. 2,6 aro jiems tekainavo 78 litus.

Žemės nuosavybės dokumentai buvo sutvarkyti taip, kaip reikalavo įstatymai. Ji įregistruota Registrų centre.

Rugsėjo 27 dieną gautas teismo ieškinys, Raisos žodžiais, buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus. „Šio sklypo savininkai abu septyniasdešimtmečiai. Gavusi ieškinį mano sesuo atgulė su širdies priepuoliu. Aš pati naktimis nemiegu, vaistus geriu“, – apie patirtą šoką pasakojo sodininkė.

Ieškinyje rašoma: jei savininkai nesutiks rinkos kaina susimokėti už žemę, jiems bus grąžinti privatizavimo metu sumokėti pinigai, o žemė – nusavinta.

„Visas turtas areštuotas. Norėjome statyti tvorą, dabar nieko negalime daryti“, – piktinosi Raisa. Tamarinų šeima skaičiuoja: vien tik advokato surašytas atsakymas į ieškinį jiems kainuos 2 tūkst. litų, bala žino kiek kainuos visos teismo išlaidos.

Jei teismas jiems priteis susimokėti už neva užgrobtus arus, dar teks pakloti daugiau kaip 10 tūkst. litų.

Įtraukti į teismų liūną

Sodų bendrijos „Rapsas“ valdybos pirmininkas Vidmantas Baltrūnas tai vadina didžiausiu nesusipratimu, koks tik gali nutikti mūsų valstybėje. Anot jo, visiškai niekuo dėti žmonės valdžios įtraukti į teismų liūną.

„Juk ne patys žmonės susigalvojo privatizuoti žemę, o apskrities administracija, žemėtvarkininkai leido. Buvo parengti įsakymai.

Vėliau apskrities administracijos pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba. Ir dabar ji kelia savo pirmtakų padarytas klaidas į viršų“, – piktinosi bendrijos pirmininkas.

Jis prisiminė vieną jau vykusį teismo procesą, kuris baigėsi taikos sutartimi. Žmogus už 5 arus susimokėjo daugiau kaip 17 tūkst. litų.

„Nacionalinė žemės tarnyba siūlo žmonėms taikos sutartis, bet su sąlyga, kad būtų sumokėta tiek, kiek ji reikalauja“, – pasakojo V. Baltrūnas.

Privirė košės

„Tai, kas dabar vyksta, yra absoliutus absurdas. Pardavėjas, kuris atstovavo valstybei, Vilniaus apskrities administracija  patvirtina sutartis. Ir štai, praėjus 12–14 metų, administracijos funkcijas perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą su ieškiniais, kad tos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis, o žmonės – nesąžiningai pasisavinusiais žemę“, – absurdiškai susiklosčiusią situaciją komentavo advokatė Onutė Vipartienė.

Anot jos, valstybė pardavė – žmonės nusipirko. Valdininkai privirė košės, o dabar klupdo niekuo dėtus žmones.

Ji teisme atstovauja sodininko Viačeslavo Gordejaus interesams.

Advokatės klientas įsigijo du atskirus su jo sklypu besiribojančius žemės gabaliukus – 300 ir 50 kv. m.

„Savininkas per tą laiką susitvarkė, apsodino sklypą, pastatė ūkinį pastatą. Bet iš jo net nereikalauja primokėti. Jam taikoma restitucija – reikalavimas sugrąžinti žemę. Neva anuomet valstybė negalėjo tų sklypelių parduoti be aukciono. Tačiau būtent tuo laiku galiojo įstatymas, kad aukcionas nereikalingas. Nuolatinė įstatymų kaita žmones padarė valstybės įkaitais“, – tvirtina advokatė.

V. Gordejus turės nugriauti ūkinį pastatą ir grąžinti žemę atgal valstybei. Tada valstybė ketina skelbti tos žemės pardavimo aukcioną.

O. Vipartienė ragina savo klientą bylinėtis iki pabaigos. Juoba kad galioja 10 metų senaties terminas. Tačiau procesas gali užtrukti trejus metus. Per juos sklypo šeimininkas negalės jo nei parduoti, nei ką nors statyti.

Padaryta daug pažeidimų

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Jakavonienė neneigė, kad tarnyba kreipėsi į teismą dėl neteisėto žemės įsigijimo.

„2002 metais parduodant tą žemę buvo padaryta daug pažeidimų. O mūsų tarnyba yra valstybinės žemės patikėtinė apginti viešąjį interesą. Šiuo metu teisme vyksta bylos nagrinėjimas, ir, kol ši procedūra bus baigta, komentuoti bylos nagrinėjimo eigos teisiškai negalime“, – tokio lakoniško atsakymo į klausimus sulaukė „Sostinė“.

Pašnekovė nesiėmė prognozuoti, kiek truks bylų nagrinėjimas. Jos teigimu, tokių bylų nėra daug.

Valdžios įkaitai

„Sostinės“ pašnekovai paminėjo kelis įdomius faktus. Šio proceso iniciatorių gretose – tie patys žmonės, kurie dirbo apskrities administracijoje ir anuomet tvarkė žemės pardavimo reikalus. Tarkime, Violeta Staniulienė.

Sodininkai taip pat teigia, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos patiriantys didelį spaudimą sudaryti taikos sutartis. Neva jie susimoka tiek, kiek iš jų reikalaujama arba netgi šiek tiek mažiau už rinkos vertę, ir tuomet tarnyba ieškinį atsiima.

Nesąžiningais įvardijami sodininkai teigia neketinantys tapti valdžios įkaitais. Jie kalba apie tai, jog irgi imsis skaičiuoti, kokią materialinę ir moralinę žalą šiuo metu jiems daro valstybė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.