Rusų pasitikėjimas užsienio valiuta neblėsta

Kremlius kaltina Jungtines Valstijas ir ES, kad jos kursto neramumus Ukrainoje ir remia šią šalį. Užtat pačios Rusijos gyventojai maišais šluoja ir JAV dolerius, ir eurus.

Pastarosiomis dienomis rusus šiurpina skaičiai šalies valiutos keityklų ekranuose: euras jau kainuoja 50 rublių.<br>AP nuotr.
Pastarosiomis dienomis rusus šiurpina skaičiai šalies valiutos keityklų ekranuose: euras jau kainuoja 50 rublių.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aleksandras Procenka, specialiai LR, Maskva

2014-09-20 10:42, atnaujinta 2018-01-30 07:37

Vos per pusę metų Rusijos gyventojai įsigijo 32,5 milijardo JAV dolerių (87,14 mlrd. litų) vertės užsienio valiutos. Šios šalies centrinio banko duomenimis, jau sausį fiziniai asmenys metėsi į valiutos keityklas: jų įsigytų dolerių ir eurų vertė siekė 6,3 mlrd. dolerių, 2013-ųjų sausį – tik 3,7 mlrd. dolerių, rašo „Lietuvos rytas“.

Metėsi pirkti valiutos

Metų pradžioje kaupti užsienio valiutą rusus privertė vadinamoji minkštoji rublio devalvacija.

Tuomet šalies valdžia nusprendė padidinti dolerio kursą nuo 33 iki 35 rublių, o federalinis šių metų biudžetas kaipmat pajuto ne deficitą, o perteklių. Juk už naftą ar dujas gauti doleriai į rublius buvo keičiami kitokiu kursu.

Įtakos žmonių nuotaikoms turėjo ir Krymo prijungimas prie Rusijos. Antai kovo mėnesį įsigyta 7,4 mlrd. dolerių vertės užsienio valiutos (metais anksčiau – tik 4 mlrd. dolerių vertės).

Kaupia, bet ne bankuose

Įdomiausia, kad prisipirkę valiutos rusai neskubėjo jos nešti į bankus. Gal dėl to, kad pastarieji vienas po kito buvo uždaromi, o gal ir dėl kitokių priežasčių.

Centrinio banko duomenimis, sausio pradžioje gyventojų indėlių užsienio valiuta vertė siekė 3 trilijonus rublių (dabartiniu kursu – 210 mlrd. litų).

Gegužės 1-ąją jų vertė buvo šiek tiek pakilusi – iki 3,3 trilijono rublių, tačiau liepos pradžioje nusmuko iki 3,2 trln. rublių.

Tai buvo netikėta: pirmą sykį per pastarąjį dešimtmetį Rusijos žmonės mieliau kaupė pinigus ne bankuose.

Gerokai sumenko turistų

Dolerių ir eurų paklausa vasarą šiek tiek atslūgo: per mėnesį parduota 5–6 mlrd. dolerių vertės užsienio valiutos.

Tačiau visai ne dėl to, kad rusai ėmė labiau pasitikėti rubliu. Mat valdžia šįmet uždraudė jėgos struktūrų (kariuomenės, policijos, saugumo ir pan.) darbuotojams vykti į užsienį, rašo „Lietuvos rytas“.

Turizmo agentūros paskelbė netekusios apie pusantro milijono klientų. Atitinkamai tiek jų nesulaukė ir valiutos keityklos, į kurias rusai įpratę užsukti prieš atostogas svetimoje šalyje.

Prognozes jau sujaukė

Šį mėnesį rublio pamatai svyruoja toliau. Nors pagal Ekonominės plėtros ministerijos prognozes doleris 38 rublių ribą turėjo pasiekti tik 2016 metais, ši kartelė jau perkopta.

O euro kaina išvis pakilo į neregėtas aukštumas – peršoko ir 50 rublių ribą.

Ne veltui prognozuojama, kad doleris jau šiais metais kainuos 40 rublių.

„Galbūt apie kokius nors pokyčius ir būtų galima svajoti, jeigu būtų atšauktos visos sankcijos, o naftos kainos pradėtų kilti.

Tačiau to nematyti, todėl rublis toliau risis žemyn. Gali būti, kad po metų doleris jau kainuos 50 rublių“, – spėjo „Saxo Bank“ atstovybės Rusijoje vadovas Igoris Dombrovanas.

Naudinga eksportuotojams

Tiesa, silpnas rublis gali būti naudingas ne tiktai Rusijos biudžetui, kuris bus renkamas su kaupu.

Paskui iš jo bus galima mokėti didesnes pensijas ar algas, nors už jas bus įmanoma nusipirkti mažiau prekių nei iki šiol.

Smingantis nacionalinės valiutos kursas gali išeiti į naudą vietos verslui.

„Rusijos eksportuotojai produkciją parduoda už dolerius, todėl jiems tokia padėtis naudinga“, – sakė Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius Leonidas Poliakovas.

Nori izoliuoti

Europos Parlamentas šią savaitę paragino Europos Sąjungą apsvarstyti galimybę atjungti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT vykdant pasaulinius piniginius sandorius – kaip bausmę už jos vaidmenį Ukrainos konflikte.

SWIFT (angl. „Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunication“) yra tinklas, pasaulyje veikiančioms finansinėms institucijoms leidžiantis dalytis informacija apie finansinius sandorius. Šia paslauga naudojasi dauguma įtakingiausių pasaulio bankų, o esminis jos privalumas yra greitis.

Tokia bausmė papildytų ir taip griežtų ekonominių sankcijų sąrašą, kurį šio mėnesio pradžioje prieš didžiausius Rusijos bankus, energetikos ir gynybos bendroves paskelbė ES ir JAV.

Nors JAV ir ES politikai dar nesiryžo Rusijos atjungti nuo SWIFT, paskiriems privatiems ir juridiniams asmenims įvedus sankcijas mokėjimo pavedimai jau sulėtėjo.

SWIFT pasmerkė šį pasiūlymą. „Atjungimas nuo SWIFT tokiomis priemonėmis pažeidžia esminę SWIFT teisę vykdyti verslo operacijas, be to, tokia veikla yra diskriminacinė ir kenkia įmonės reputacijai ir geram vardui“, – teigiama bendrovės pranešime.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.