- Ponia Vėsaite, ar jau galima įvertinti, kokius nuostolius dėl rusiškų sankcijų patyrė Lietuvos ekonomika?
- Taip, Lietuva iš Europos valstybių patyrė vienus didžiausių finansinių nuostolių, nes mes su Rusija – artimi kaimynai ir labai tampriai bendradarbiavome. Žemės ūkio produkcija iš viso mūsų eksporto į Rusiją sudarė apie 20 proc.
Suskaičiavome, kad Lietuvos finansiniai nuostoliai – apie 46 mln. eurų (apie 159 mln. litų). Nukentėjo pieno, mėsos, žemės ūkio sektoriai. Rusijos taikomas produktų embargas lėmė, kad pieno supirkimo kainos nuo 1,2 lito nukrito iki 0,5 lito. Taip pat su nemažomis problemomis susidūrė ir mėsos sektorius.
Žinoma, gerai, kad į viską, kas vyksta, aktyviai sureagavo Europos Komisija. Panašiems atvejams ji yra sukaupusi rezervo fondą.
Man teko dalyvauti susitikime su eurokomisaru, atsakingu už žemės ūkio pramonę. Jis taip pat patvirtino, kad Europos Komisija iš dalies kompensuos mūsų šalies nuostolius. Ir, svarbiausia, kad šią paramą galės gauti būtent ūkininkai ir verslininkai.
Kita vertus, mes klausėme eurokomisaro, kokie įstatymai ir sankcijos gali būti taikomos Rusijai, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė. Ar iš viso galima buvo jas taikyti, jeigu šalis turi atitinkamus tarptautinius įsipareigojimus? Mes nelaikome šių sankcijų adekvačiomis. Nuo jų kenčia ir eiliniai Rusijos vartotojai, ir mūsų ūkininkai.
- Ar lietuviška logistika taip pat nukentėjo nuo Rusijos taikomo produktų embargo?
- Kiek man yra žinoma, Lietuvos vežėjų asociacijos prezidentas pareiškė, kad nuostoliai nėra dideli. Tačiau patys vežėjai tikina, kad krizė jų verslui padarė reikšmingą įtaką.
Be nuostolių toks konfliktas nesibaigs. Mano nuomone, geriau prekiauti, bet ne kariauti. Tokiu atveju abi pusės turi naudos.
- Kokių veiksmų gali imtis Lietuva, kad sumažintų sankcijų sukeltus nuostolius?
- Mes išsakome savo nuomonę ir kaip šalis - ES narė - palaikome Europos taikomas sankcijas. Iš kitos pusės, noriu pabrėžti, kad dabartinė situacija yra gera pamoka mūsų ūkininkams, kurie eksportavo savo produkciją į Rusiją.
Reikėjo jau seniai ieškoti alternatyvių rinkų trečiosiose šalyse. Šiandien ES aktyviai padeda mūsų verslininkams tai daryti.
Tačiau, kartoju: sankcijos – ne išeitis. Būtina ieškoti diplomatinių sprendimų. Būtų idealu gyventi taikiai ir bendradarbiauti su visais mūsų kaimynais.
- Seimas jau ėmėsi svarstyti 2015 metų biudžetą. Kaip jūs manote, ar politikai skirs pakankamai dėmesio nukentėjusiems sektoriams?
- Žinoma, kad skirs. Juk nukentėjo žemės ūkio sektorius, kuris padėjo Lietuvai išgyventi per 2008 metų krizę. Todėl dabar bet kokio pobūdžio parama yra labai svarbi.
Primenu, kad Lietuvos žemės ūkio atstovai gaudavo vieną mažiausių išmokų ir europinių fondų. Tikiuosi, kad dabar situacija keisis. Galvoju, mes susidorosime.
- ES neseniai patvirtino naują antirusiškų sankcijų sąrašą. Ar nuo to Lietuva nukentės?
- Jau pirmoji sankcijų banga neigiamai atsiliepė mūsų ekonomikai. Paskutiniais duomenimis, produktų embargas padarė įtaką Lietuvos BVP. Ir naujoji sankcijų banga vargu ar padės jam augti.
Bet tai – šaltas dušas mūsų politikams ir verslininkams. Čia taip pat galima rasti savų pliusų. Būtina aktyviau ieškoti naujų rinkų, plėtoti infrastruktūros projektus, išskirstyti savo eksporto srautus.
- Rygos meras Nilas Ušakovas neseniai nuvyko į Maskvą ir mėgino susitarti, kad Rusijos prekybos centruose būtų išsaugoti „Rygos kiemeliai“. Gal panašaus bandymo reikia imtis ir Lietuvos politikams?
- Kol kas dar nepaaiškėjo derybų rezultatai. Norėtųsi sužinoti, kaip jam pasisekė. Jeigu mes pamatysime, kad idėja yra sėkmingai įgyvendinta, gal verta bus apie tai pagalvoti.
