D.Grybauskaitė apie tai šnekėjo lankydamasi Jurbarke per Žolinę. Praėjo mėnuo. Tačiau nei Jurbarko, nei arčiau sienos esančių gyvenviečių parduotuvės rusų antplūdžio neišvydo.
Prezidentė pasienio prekeiviams gerus laikus pranašavo po embargo, kai Rusija uždraudė importuoti žemės ūkio ir maisto produktus iš Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Kanados ir Norvegijos. Tačiau bergždžiai tikėtasi, kad Lietuvą užplūs alkani rusai.
Jurbarke viešėjusiai D.Grybauskaitei pritarė ir rajono meras Ričardas Juška. Esą ne tik Jurbarkas, bet ir šalia sienos esantis Sudargas, kitos gyvenvietės bus pilnos pirkėjų iš Rusijos. Jie graibstys lietuviškos maisto produktus ne tik prekybos centruose, bet ir turgavietėse.
Vien lietuviški numeriai
R,Juška minėjo, kad pirmiausia atvykėliams bus patrauklus Jurbarkas, kuriame yra prekybos centrai „Norfa“, „Maxima“, „Iki“. Esą Karaliaučiaus sritis labai priklausoma nuo importuojamų iš Europos prekių, tad praėjus mėnesiui rusai pajaus jų deficitą ir pasuks į Lietuvą apsipirkti.
Mėnuo praėjo. Savaitgalį Jurbarke prie prekybos centro „Norfa“ aikštelėje stovėjo automobiliai tik su lietuviškais valstybiniais numeriais.
Šiek tiek daugiau mašinų - prie „Maxima“ parduotuvės. Gal čia yra atvykėlių? Taip, bet vienintelė iš svetur atvažiavusi mašina – iš Jungtinės Karalystės. Grįžo uždarbiaujantis sūnus paviešėti pas mamą.
Iš prekybos centro išėjęs jurbarkietis Rudolfas numojo ranka: „Nesąmonė. Rusai dabar bijo į Lietuvą koją įkelti. Turiu draugų Karaliaučiuje. Anksčiau jie aplankydavo Vilnių, Druskininkus. O dabar sako, kad nevažiuos iš namų, nes Lietuvoje gali automobilį atimti, sulaikyti.“
Anot Rudolfo, tokią nuomonę susidarę ne tik jo draugai. Jiems į galvą įkalta, kad Lietuvoje – baisi padėtis. Tad apsipirkti jie tikrai nevažiuos.
Saldainių prašydavo prieš metus
Arčiau sienos – dar liūdniau. Čia nėra ne tik rusų, bet ir vietinių pirkėjų.
Parduotuvėje Sudarge pardavėja Rita Dragūnienė nuobodžiavo. Kur nenuobodžiausi, jei miestelyje – net trys parduotuvės.
R.Dragūnienė sakė nemananti, kad rusai bijo atvykti į Lietuvą. Žvelgdama pro parduotuvės langą ji mato, kad automobilių iš kaimynų valstybės apskritai sumažėję. Sako, kad keliautojai vengia Sudargo posto, nes jame ilgai tvarkomi formalumai.
Šioje parduotuvėje rusai dar lankydavosi maždaug prieš metus. „Sustoja keliaudami -- tai atsigerti, tai saldainių nusiperka. Jei važiuodavo namo, pirkdavo „Raudonąją aguoną“, „Miglę“. Tokių saldainių ten nėra“, - prisiminė pardavėja. Pakalbinti rusai dažniausiai prisipažindavo, kad važiuoja arba grįžta iš Druskininkų – jų pamėgto kurorto. O specialiai rusams ko dabar belstis į Lietuvą apsipirkti, jei arčiausiai sienos esančioje Pograničnajos gyvenvietėje parduotuvių dar daugiau nei Sudarge – net penkios.
Per postą neįleidžia pėsčiųjų
Kitos Sudargo parduotuvės „Aibė“ vedėja Singrida Damušienė pasakojo, kad rusai pirkėjai apsilanko kartą per du ar tris mėnesius. Paskutinysis pirko želė.
„Pirkėjų srauto tikrai nesitikime. Bėda yra tai, kad per Sudargo postą neįleidžia pėsčiųjų. Tad artimiausių kaimų žmonės pas mus negali ateiti“, -- vardino S.Damušienė.
O Slavikų parduotuvės „Aibė“ išvis nemačiusi rusų pirkėjų. Kelias link šio kaimo – žvyrkelis. Tad rusai jeigu ir važiuoja į Lietuvą, tai asfaltuotais keliais. Negi kas suks į tokį užkampį kaip Slavikai? Įvykis – nusipirko kebabą
Sudarge neseniai prie vienintelio kiosko sustojęs rusas nusipirko kebabą. Tai buvo įvykis, nes šio kiosko pirkėjai - vietos moksleiviai ir pasieniečiai.
„Retai, labai retai dabar rusus matome. Lietuviai pasieniečiai mūsų klientai“, - neslėpė kebabų kiosko pardavėja.
Netoli pasienio posto sutikti pasieniečiai tikino, kad jei rusai ir atvyksta, tai tik į Jurbarko prekybos centrus. „Tai tie pirkėjai, kurie vertina lietuvišką kokybę nesidairydami į kainas. Bet tokių nėra daug“, - dėstė pareigūnai.
Retai užsuka į skudurynus Sudargo turgavietėje dėvėtais drabužiais prekiavusi Rasa tvirtino, kad link pasienio posto traukiantys rusai labai retai sustoja. O jei sustoja, tai nusiperka tik kokį menkniekį.
„Pirkėjų iš Rusijos -- vienetai. Nežinau, gal jiems pas mus per brangu“, - spėliojo prekeivė.
Beje, tokių skudurynų kaip pas mus kiekviename bažnytkaimyje, yra ir Karaliaučiaus srityje. Tai žino Rasa, nes pirkdama dėvėtus drabužius urmu, ji vis susiduria su atvykėliais iš Rusijos.
Kainos tikrai nesikandžioja
Kainos Karaliaučiaus srityje panašios ar net mažesnės nei Lietuvoje, tad rusams tikrai neverta trenktis į kaimynų valstybę apsipirkti.
Tarkim, šią savaitę didžiausio tinklo „Viktorija“ prekybos centruose akcijų metu kilogramas baltagūžių kopūstų kainavo 14,4 rublio (1,01 lito), agurkų – 49,4 rublio (3,45 lito), arbūzų – 15,4 rublio (1,05 lito), obuolių – 37,4 rublio (2,61 lito), česnakų – 79,4 rublio (5,55 lito), vynuogių – 55,4 rublio (3,87 lito).
Lietuviško jogurto „Optimal“ indelio Karaliaučiaus parduotuvėse kaina siekė 11,4 rublio (0,8 lito), litro 3,1 proc. riebumo pieno – 44,4 rublio (3,1 lito), 180 gramų lydyto sūrelio – 40,4 rublio (2,82 lito), kilogramo 45 proc. riebumo sūrio – 299,9 rublio (20,97 lito).
200 gramų krabų lazdelių Karaliaučiuje galima nusipirkti už 31,4 rublio (2,2 lito), 700 gramų menkės – už 139,4 rublio (9,75 lito).
Kiaulienos nugarinės kilogramas – 263,4 rublio (18,4 lito), troškintos jautienos 338 gramų indelis – 74,4 rublio (5,2 lito), 500 gramų pomidorų padažo – 39,4 rublio (2,75 litto). Konservuotų kuurūzų 340 gramų indelis kainuoja 30,4 rublio (2,13 lito), 25 pakeliai arbatos „Dilmah“ -- 49,4 rublio (3,45 lito), 80 gramų šokolado plytelė – 38,4 rublio (2,68 lito), o lietuviškų saldainių „Pergalė“ dėžutė – 77,4 rublio (5,41 lito).
