Kinai noriai perka Europoje pagamintas prekes ir yra pasiryžę dosniai už jas mokėti. Mat, kinų požiūriu, Europoje pagaminta prekė – kokybiška, o jei ji kainuoja pigiai, ji tėra padirbinys. Yra buvę kuriozinių atvejų, kai už kelis litus siūlyto gėrimų buteliuko niekas nepirko, o pakėlus kainą keliskart – ledai pajudėjo.
„Apsilankęs prekybos centruose Kinijoje gali suprasti, kad jų perkamoji galia – milžiniška. Ten europietiškos prekės du tris kartus brangesnės nei pas mus“, - teigia eksporto ir importo mugėje „Kantono mugė“ apsilankęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos narys Erikas Saukalas. Kinijoje gyvena penktadalis pasaulio žmonijos. O vidurinioji klasė šioje šalyse sparčiai auga: iki 2020-ųjų ji turėtų sudaryti 700 mln. gyventojų.
Iš Lietuvos į Kiniją daugiausia eksportuojama medienos, baldų. Tačiau perspektyviausias sektorius, kaip teigia „Verslios Lietuvos“ vyriausiasis projektų vadovas Andrius Bartminas – maisto pramonė.
Pasak A.Bartmino, kinai labai domisi lietuviška maisto rinka – nuo balandžio mūsų šalyje lankėsi kelios kinų delegacijos, kurios aiškinosi galimybėmis į Kiniją vežti maisto prekes. Pavyzdžiui, lietuviškais gaiviaisiais ir alkoholiniais gėrimais domėjosi poros viešbučių tinklai, norintys savo klientams pasiūlyti išskirtinių, neįprastų gaminių.
Kai kurios įmonės iš Lietuvos jau pramynė kelius į Kiniją. Ten savo produkciją gabena „Birštono mineraliniai vandenys“, „Vilniaus degtinė“, „Stumbras“, Kinijoje pradėti verslą mėgina „Kėdainių konservai“ bei „Marijampolės pieno konservai“.
Tačiau akimirksniu įžengti į Kinijos rinką nepavyks – tam gali prireikti ne tik nemenkų investicijų, bet ir kelerių metų. Mat kinai, kaip sako A.Bartminas, nepradeda verslo nesusitikę su žmogumi, su kuriuo toliau teks bendrauti. Pripratins kinus gerti „Vytautą“
„Birštono mineraliniai vandenys“ jau pusantrų metų tiekia į Kiniją mineralinį vandenį „Akvilė“, „Birutė“ ir „Vytautas“. Su kinais lietuviai rankomis sukirto prieš dvejus metus maisto produktų parodoje Kinijoje.
Tiesa, kad į šią tolimą šalį pradėtų keliauti lietuviškas mineralinis vanduo, prireikė pusmečio.
„Tiek užtruko pasiruošimas. Kinijos rinka yra sudėtinga ir darosi vis sudėtingesnė. Ten išleidžiami vis nauji reikalavimai maisto produktams, taip pat mineraliniam vandeniui. Būna, krovinys jau nugabentas, o reikalavimai jau pasikeitę“, - pasakojo „Birštono mineralinių vandenų“ regiono pardavimų vadovas Nerijus Žliobas.
Ši pasauliui atsiverianti rinka ir vis daugiau užsienio šalių traukianti rinka vis labiau vilioja ir „Birštono mineralinius vandenis“. Jau įgiję patirties šiuo metu lietuviai derasi su dar keliais galimais partneriais.
Tačiau, pasak N.Žliobo, kad galėtum didinti pardavimus, reikia bent penkerių metų įdirbio.
Kaip kinai reagavo į lietuvišką mineralinį vandenį, kad ir sūrųjį „Vytautą“?
„Importo skonis ten dar tik formuojasi. Prieš kelerius metus jie pratinosi prie prancūziško vyno, o dabar jau gerai. Tad ilgainiui pripratinsime ir prie „Vytauto“, - neabejojo N.Žliobas.
Labiau „Vytautas“ patinka pietuose gyvenantiems kinams. Tiesa, kol kas Kinijoje daugiausia parduodama švelnesnės „Akvilės“.
Pasiūlė ir lietuviškos degtinės
Kinai gurkšnoja ir lietuvišką degtinę. Šios šalies prekybos centruose jau kuris laikas galima įsigyti degtinės „Lithuanian vodka“, „Stumbras vodka“, brendžio „Gloria“ ar „Imperial XII“, taip pat „Trejos devynerių“ ar „Žalių devynerių“.
„Kiekiai, kuriuos eksportuojame, kol kas nėra labai dideli, lyginant su pačia rinka. Taigi mes dar tik pratinamės prie jos. Ji labai skiriasi nuo europinių šalių, JAV. Vis dėlto tai Azijos kultūra, kurią europiečiui reikia perprasti“, – sakė bendrovės „Stumbras“ atstovė Vaida Budrienė.
„Stumbras“, norėdamas patekti į Kinijos rinką, dalyvavo įvairiuose projektuose, vykdavo į tarptautines parodas, kur dalyvaudavo ir suinteresuoti Kinijos atstovai, taip pat į pačią Kiniją.
„Išties lengva nebuvo“, - sakė „Stumbras“ rinkodaros vadovas Algirdas Čiburys.
Prasidės svarbiausia Kinijoje eksporto mugė
Pernai Lietuvos eksporto apimtys į Kiniją sudarė 305 mln. litų. Tai trečdaliu daugiau nei 2012-aisiais. Apyvarta – pernai metus palyginti su 2012 metais – išaugo 9,3 proc. iki 2,26 mlrd. litų sudarė. Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) – 8939 mlrd. JAV dolerių. Palyginti Lietuvos – 46,714 mlrd. JAV dolerių.
Nuo šių metų spalio 15-osios iki lapkričio 4-osios Guangdžou mieste Kinijoje prasidės viena didžiausių pasaulyje ir svarbiausia Kinijoje importo ir eksporto mugė. Tai jau 116-oji „Kantono mugė“. Ji dukart per metus rengiama 57-erius metus.
Mugėje kaskart pristatoma per 150 tūkst. prekių ir beveik 60 tūkst. stendų. Pastaraisiais metais mugėje pasiekiama apyvarta siekia 360 mlrd. JAV dolerių.
Kasmet „Kantono mugėje“ sudalyvauja apie šimtas verslininkų iš Lietuvos. „Parodoje per labai trumpą laiką gali sutikti visą Kiniją“, - sako ją prieš kelerius metus aplankęs Mindaugas Glinskis.
