Už pašarinių – 4 klasės – kviečių toną ūkininkai pavasarį prašė 300 litų. Šiuo metu grūdų prekybos įmonės už jų toną siūlo apie 380 litų – maždaug 100 litų mažiau nei už maistui tinkamus antros klasės kviečius.
Kam – maistui ar pašarams tinka kviečiai, nulemia juose esančių baltymų ir glitimo kiekis.
Javų derlius šiemet gausus, tačiau įvairiuose Lietuvos regionuose grūdų kokybė skirtinga.
Prastesni, mažiau baltymų turintys grūdai byrėjo Aukštaitijoje. O rugsėjo pradžioje lietus kai kuriuose regionuose apskritai sudaigino nenukultus kviečius. Kur juos dėti?
Pašarų poreikis šiemet mažėja. Kiaulininkystės ūkius retina afrikinis kiaulių maras. Pieno ūkių savininkai vis garsiau kalba apie tai, kad išparduos karves.
Grūdai – tik vištoms
„Pašariniai grūdai galėtų atsidurti bioetanolio gamyklose. Bet neatsidurs, nes niekas neskatina šios gamybos“, – apgailestavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas.
Anksčiau ES buvo numačiusi, kad iki 2020 metų degalų sudėtyje bioetanolis turi sudaryti apie 20 proc. Tačiau Briuselis atsitraukė atgal: dabar numatyta, kad benzino sudėtyje jo turi būti ne daugiau kaip 7,5 proc.
Tad kur žemdirbiai dės pašarinius grūdus? Statys katilus ir juos degins kaip kurą šilumai gaminti?
„Kaip ir kasmet, pigiai parduosime, – šyptelėjo R.Majauskas. – Manau, kad juos pašarams sunaudos paukščių augintojai. Vieninteliai, kurie dar stiprokai laikosi.“
Renkasi tik kvietrugius
„Jau nusipirkome kvietrugių tiek, kiek planavome. Mūsų įmonė – nedidelė. Per metus sunaudojame vos 60 tūkst. tonų grūdų“, – sakė bioetanolio gamyklos „Kurana“ komercijos direktorius Virgilijus Razmus.
Ūkininkai ir labai stengdamiesi įmonei pašarinių kviečių negali įsiūlyti. Tokie kviečiai neretai būna sudygę, tad bioetanoliui gaminti apskritai netinkami.
„Kita vertus, iš kvietrugių galime pagaminti daugiau bioetanolio nei iš kviečių. Kukurūzai būtų dar geriau, tik mūsų įranga jiems nepritaikyta“, – sakė V.Razmus.
Gamybos plėsti nebeapsimoka
Dalį bioetanaolio „Kurana“ parduoda Lietuvoje, dalį – ES valstybėse.
„Į tolimesnes valstybes jo neeksportuojame, nes jis per brangus. Pasaulyje yra pigesnių bioetanolio gamybos technologijų, pavyzdžiui, iš cukranendrių.
Tad Lietuvoje ūkininkams nedaug tegalime padėti. Iš mūsų šalies eksportuojama pora milijonų tonų kviečių, o mūsų superkamas grūdų kiekis – lyg lašas jūroje. O perdirbti daugiau technologiškai neįstengiame“, – sakė V.Razmus.
Jo teigimu, bioedegalų gamybos strategija ES nebėra patraukli. Kaip buvo numatyta, kad bioetanolis sudarytų 5–10 proc. benzino sudėties, taip ir liko. Todėl plėsti šių degalų gamybos Europoje nebėra prasmės.
Grūdai pasaulio rinkose toliau pinga
Kviečių kainos ir toliau sliuogia žemyn. Paryžiaus biržos duomenimis, šių grūdų kainos ateities sandoriams antrąją rugsėjo savaitę krito maždaug 5 proc. – kviečių tonos kaina stabtelėjo ties 162,75 euro (561,5 lito).
Praėjusią savaitę jos smuktelėjo dar 5,3–5,7 proc. – iki 153,5 euro (530 litų) už toną.
Anot grūdų prekybos įmonės „Litagra“ ekspertų, dar nėra buvę, kad kviečių kaina vos per dvi savaites sumažėtų 18,5 euro (64 litais).
Įtakos turi keletas veiksnių. Vienas jų – pasaulyje šiemet nukultas rekordinis kiekis kviečių. Jį reikia parduoti ir būtent pardavėjų aktyvumas biržose traukia kainas žemyn.
Kainas žemyn spaudžia grūdų pirkimo konkursuose dalyvaujantys prekybininkai. Varžydamiesi dėl Egipto užsakymo – 180 tūkst. tonų kviečių – prancūzai nurungė rusus, už toną į laivą jau supiltų kviečių pasiūlę 176 eurus. Kitame konkurse laimėjo JAV grūdų pardavėjai, pasiūlyme pateikę 173 eurų kainą.
