Lietuvos aludarių gildijos vadovo Sauliaus Galadausko žodžiais, tokia Seimo opozicijos iniciatyva jokia ekonomine logika nepagrįsta.
Akcizų didinimui galo nematyti
„Vieną kartą sugalvojama didinti mokesčius, kad galėtų pensija didinti, kitą kartą – Pietryčių Lietuvos regionui gaivinti. Taip ir galo nematyti“, - piktinosi pašnekovas.
Jo nuomone, tai tikrai ne pats geriausias būdas užkamšyti skyles.
„Nesuprantu tokių žaidimų, - gūžčiojo pečiais aludarių atstovas. - Akcizai alkoholiui jau buvo padidinti balandį. Su Vyriausybe buvome sutarę, kad ateityje jie bus didinami itin atsakingai - tik suskaičiavus naudą ir pamatavus ekonominę riziką“.
Opozicija traukia seną kortą
Gėrimų pramonės atstovus vienijančio Legalaus verslo aljanso vadovas Romas Apulskis teigia nesuprantantis, kam gi reikėjo iš stalčiaus ištraukti senas, dar prieš balandžio akcizo didinimo vajų ruoštas įstatymo pataisas.
„Ten visi skaičiai yra pasenę“, - kalbėjo aljanso vadovas. Jo nuomone, noras vėl didinti akcizą alkoholiui – jokia logika ir skaičiais nepagrįstas pasipinigavimas.
„Mūsų supratimu,toks siūlymas iš esmės yra ydingas. Neva, sugalvojama įkurti kažkokį fondą, reikia pinigų, tai sugalvokime dar vieną mokestį. Akcizų ar apskritai bet kokių mokesčių didinimas neturėtų būti daromas tokiu principu: reikia pinigų – didinkime mokesčius. Labai abejoju, kad juos didinant biudžetas daugiau surinks“, - lrytas.lt komentavo R.Apulskis.
Jis abejoja, ar padidinus akcizą nebus sulaukta atvirkščio efekto, kai vietoj didesnių įplaukų į biudžetą išsipūs šešėlinė rinka. Anot R.Apulskio, kai 2008 m. akcizas alkoholiui buvo padidintas 20 proc., 15 proc. pirkėjų nuėjo į šešėlį.
Trūksta logikos
Jam antrino ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. Pasak jo, alkoholis Lietuvoje ir taip jau yra brangus: lyginant pagal žmonių pajamas – vienas brangiausių Europoje. Todėl akcizų didinimas būtų dar vienas neigiamas veiksnys.
„Priežastis, kodėl dabar reikėtų vėl didinti akcizą yra nesuprantama ir absurdiška, - sakė Ž. Šilėnas. - Mokesčiai keliauja į biudžetą ir tik po to yra paskirstomi. Jeigu įstatymų rengėjai mano, kad reikia daugiau lėšų skirti Pietryčių Lietuvos regionui, tai tegul skiria iš bendrųjų biudžeto pajamų. Sieti akcizų mokestį su vienu ar kitu Lietuvos regionu nėra jokio loginio ryšio“. Akcizų politikoje - chaosas
Apie tai, kad didesni alkoholio akcizai padidins šešėlinės ekonomikos dalį, bylojo ir neseniai dviejų tyrimų bendrovių atliktas tyrimas.
Studijoje „Akcizų mokestis Lietuvoje“, kurią parengė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” ir viešoji įstaiga „Mokesčių ir verslo procesų administravimo centras“ konstatuojama, kad iki 2009 m. Lietuvos akcizų politika iš esmės atkartojo ES politiką, o vėlesniais metais tapo sunkiai prognozuojama.
Pasak tyrimo autorių, iš valstybės pasigendama ilgalaikės strategijos ir šeimininko požiūrio, akcizai naudojami biudžeto problemoms spręsti taikant ne ekonominį, bet buhalterinį požiūrį, taip pat nevykdoma akcizų politikos stebėsena ir analizė.
Studijoje primenama, kad 2008-2009 m. akcizo mokestis alkoholiniams gėrimams buvo padidintas 20-45 proc. Tačiau po to akcizų pajamų surinkimas sumažėjo apie 10 proc.
2007 m. akcizų pajamų planas buvo vykdomas 107 proc., 2008 m. - 95 proc., 2009 m. - 100 proc., 2010 m. - 93 proc., 2011 m. - 91 proc., 2012 m. - 99 proc., išankstiniais 2013 m. Finansų ministerijos duomenimis siekė 96 proc.
Skaičiuojama, kad vien tik 2012 m. dėl akcizinių prekių šešėlinės rinkos Lietuva iš akcizo ir PVM neteko apie 900 mln. Lt biudžeto pajamų.
lrytas.lt primena, kad ketvirtadienį Seimui ketinama teikti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektą, kuriuo siekiama pagerinti Vilniaus rajono, Šalčininkų, Visagino ir kitų savivaldybių padėtį.
Fondo idėjai nepritariantis premjeras Algirdas Butkevičius teigia, norint spręsti problemą, kurti fondų nepakanka. Pietryčių Lietuvos regionui reikia ne lengvatų, o plano, kaip skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo kūrimąsi.
Šiuo metu Lietuvoje taikomi tokie akcizų tarifai:
Etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams (už produkto hektolitrą):
alui – 9,35 lito už 1 proc. faktinės alkohlio koncentracijos;
Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams:
kurių faktinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 8,5 proc. tūrio – 85 litai;
Kitiems -225 litai;
Tarpiniai produktai:
kurių faktinė tūrinė alkoholio koncetracija yra ne didesnė kaip 15 proc. tūrio – 281 litai;
kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 15 proc. tūrio – 400 litai;
Etilo alkoholiui – 4460 už gryno etilo alkoholio hektolitrą.
