Lietuviškų pomidorų, agurkų ar salotų vazonėlyje, atšalus orams, rasti parduotuvėse netrukus gali būti vis sunkiau. Kone pusę tokios produkcijos užauginančių Kietaviškių šiltnamių vadovai sako, kad gali tekti užsidaryti.
Beveik prieš 30 metų statytus šiltnamius būtina atnaujinti, tam reikia beveik 50 mln. litų. 15 hektarų ploto šiltnamius valdanti įmonė tokių pinigų neturi, nes, nuo 2007-ųjų valstybei panaikinus paramą šildymo išlaidoms, vėliau ir PVM lengvatą, nuolat balansuojama tarp pelno ir nuostolio.
„Pajamų daugiau negali gauti, nes gali užauginti tik tam tikrą kiekį. Jau ir taip pasiekėme projektinius pajėgumus, rezultatai jau pasiekti per geri, nes taikome naujas technologijas, bet dėl brangstančių energijos išteklių nepavyksta sukaupti tam tikro lėšų kiekio, kad būtų galima modernizuoti“, – aiškino „Kietaviškių gausos“ direktorius Mindaugas Pupienis.
Paskutinio didžiausio žieminių šiltnamių komplekso vadovai mato vienintelę išeitį – paramos ieškoti naujojoje kaimo plėtros programoje. Žemės ūkio ministerija Briuselį bando įtikinti, kad paramos pinigus būtų galima skirti ir šiltnamiams renovuoti ar naujiems statyti. Paramos dydis siektų iki 70 proc. sumos.
Kažkada buvę dideli stiklinių šiltnamių plotai Lietuvoje nuolat traukiasi. Šiandien jie užima vos per 30 ha, o, pavyzdžiui, Nyderlanduose – 10 tūkst. ha.
„Kol kas valstybės parama būtų ta, kad mes EK išsikovotume didesnę paramą, leidžiamą jiems. Patys šiltnamiai turi būti kitaip apšildyti, sudarytos darbo sąlygos žmonėms, nes kitur gali daug ką mechanizuoti, o šiltnamiuose reikia daug darbo jėgos. Reikia šiuos šiltnamius sutvarkyti, kad jie atitiktų europinį lygį ir kad kuo mažesnėmis sąnaudomis užaugintų daržovių. O dabar elektra, šiluma labai brangi, tai reikia pertvarkyti“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Verslininkai nuostolius skaičiuoja ir dėl Rusijos įvesto embargo daržovėms – jų perteklius rinkoje verčia mažinti kainas.
