Neklysta tik tas, kas nieko nedaro. Tačiau jei kas nors nuolat kartoja senas klaidas, vargu ar įmanoma jam pagelbėti.
Pastaroji krizė turėjo priversti prablaivėti tiek valstybių vadovus, tiek globalizacija įtikėjusį verslą. Tačiau skolų karuselė sukasi toliau.
Skolos trukdo atsigauti ekonomikai
Tą geriausiai įrodo skaičiai. 2007-aisiais, kai pasaulis atsidūrė ant neregėtos finansų krizės slenksčio, valstybių ir privataus sektoriaus skolos mūsų planetoje siekė 107 trilijonus JAV dolerių (292 trilijonus litų), rašo „Manager-Magazin.de“. Tai buvo du kartus daugiau nei siekė per metus visame pasaulyje pagaminamų prekių ar suteikiamų paslaugų vertė.
Sunkmečiu buvo rimtai užsimota pažaboti pernelyg išsiplėtusius tarptautinius bankus, nustatytos griežtos taupymo taisyklės.
Gal padėtis pasikeitė? Anaiptol. Praėjusiais metais skolos perkopė 150 trilijonų JAV dolerių (kone 410 trilijonų litų) slenkstį. Norint jas grąžinti, tektų visiems veltui darbuotis pustrečių metų.
Šią savaitę Vašingtone vyksiančiuose Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo rudens posėdžiuose apie tai neabejotinai bus daug kalbama.
Mat grėsmingai augančios skolos pavojingos daugeliu atžvilgiu. Pirmiausia, jos grasina visai pasaulio ekonomikai nauja krize.
Antra, tokia skolų kupra trukdo valstybių ūkiams sugrįžti į normalaus augimo kelią. Verslas turi mažiau galimybių prisikviesti investuotojų. Namų ūkiai siekia sugrąžinti paimtas paskolas ir stengiasi mažiau vartoti.
Savo ruožtu iš mokesčių už vartojimą mintantis valstybės biudžetas gauna mažiau pajamų, todėl tenka dar labiau lįsti į skolintojų kišenes.
Be to, dėl skolų gali kilti įvairių konfliktų: tiek tarp valstybių, tiek tarp atskirų visuomenės sluoksnių skirtingose šalyse.
Visa tai panašu į kortų namelį. Juk užtenka, kad investuotojai nustotų tikėję kurios nors didesnės valstybės galimybėmis grąžinti skolas. Jų skolinimosi kaina akimirksniu išaugtų, o nepasitikėjimo užkratas pakenktų ir kitoms, bent jau greta esančioms šalims - tai tikrai.
Lyderė – Amerika
Kai kurių šalių skolos per pastaruosius 7-8 metus išaugo stulbinamai. Antai Ispanija 2006-aisiais buvo skolinga „viso labo“ 860 mlrd. JAV dolerių, o dabar – jau 1,4 trilijono dolerių.
Italijos skolos kupra ūgtelėjo nuo 450 iki 740 mlrd. dolerių, Turkijos – nuo 400 iki 800 mlrd. dolerių, Brazilijos – nuo 350 iki 750 mlrd. dolerių. Netgi Indija, 2006-aisiais užsienio investuotojams buvusi skolinga 180 mlrd. dolerių, dabar jau yra paėmusi 480 mlrd. dolerių vertės paskolų.
Tačiau pavyzdį visiems rodo pasaulio ekonomine galybe laikomos JAV. Šios šalies užsienio skolos prieš 8 metus siekė apie 2 trilijonus, užtat dabar – jau net 5,7 trilijonus dolerių.
Stebuklas, kad Amerikai išvis kažkas skolina. Tačiau šiuo atžvilgiu JAV visuomet buvo stebuklingos. Juk ne kas kitas, o būtent jos spausdina tuos pačius dolerius.
Kokia padėtis Lietuvoje?
Lietuvos Vyriausybė 2015 metais planuoja pasiskolinti apie 3,4 mlrd. eurų (11,7 mlrd. litų), iš kurių apie 2,2 mlrd. eurų (7,6 mlrd. litų) bus skirta ankstesnei skolai grąžinti.
Iki 2,1 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti išleidžiant obligacijas užsienio rinkose.
Palūkanų už skolą mokėjimui kitais metais iš valstybės biudžeto numatoma skirti apie 0,6 mlrd. eurų.
Numatoma, kad valstybės skola 2015 metų pabaigoje sudarys apie 40 proc. prognozuojamo BVP, o skaičiuojant rezervą obligacijų emisijai 2016 metais išpirkti – 42,6 proc. bendrojo vidaus produkto.
