„Achemos grupėje“ – lūžio momentas

– Ar valdyba ketina koreguoti „Achemos grupė“ dukterinių įmonių veiklą?

„Achemos grupė“ po savo įkūrėjo ir vadovo Bronislovo Lubio mirties ieško naujo kelio.<br>D.Umbraso nuotr.
„Achemos grupė“ po savo įkūrėjo ir vadovo Bronislovo Lubio mirties ieško naujo kelio.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Oct 9, 2014, 1:10 PM, atnaujinta Jan 28, 2018, 12:26 AM

Viena didžiausių įmonių grupių Lietuvoje – koncernas „Achemos grupė“ - po savo įkūrėjo ir vadovo Bronislovo Lubio mirties ieškojo savo kelio, rašo „Lietuvos rytas“.

Prieš dešimtmetį šioje bendrovėje septynerius metus dirbęs dabartinis koncerno valdybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkus teigia, kad šiuo metu koncernas įžengia į naują savo veiklos etapą.

– Kodėl, jūsų nuomone, kilo koncerno akcininkų nesutarimai, kokios šio reiškinio ištakos? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Sutkaus.

– B.Lubys buvo išskirtinė asmenybė, unikalių gabumų vadovas, sugebėjęs puikiai suderinti ryškią lyderystę kolektyve, diplomatiją viešajame gyvenime ir įžvalgumą versle. Jam netikėtai mirus, ne tik jo šeimą, bet ir visą koncerną ištiko nelaimė.

Natūralu, kad, atsiradus tuštumai, tarp tuomečių aukščiausių koncerno vadovų ir akcininkų išsiskyrė nuomonės dėl lyderystės, tolesnio verslo valdymo krypčių, imta varžytis dėl įtakos priimant sprendimus.

Kontrolinį akcijų paketą kartu su nepilnamete dukterimi paveldėjusiai B.Lubio našlei šioje situacijoje buvo labai sunku. Ji buvo nuolat tampoma į skirtingas puses, jai buvo daromas kitų akcininkų ir aukštų koncerno vadybininkų spaudimas.

Faktinį koncerno valdymą perėmė smulkiųjų akcininkų grupė, kurių absoliuti dauguma -- koncerno darbuotojai ar jų giminaičiai. Jie paskatino sudaryti smulkiųjų akcininkų sutartį su pagrindine akcininke.

Smulkieji akcininkai iš penkių koncerno valdybos narių skyrė du, o kitus tris teikė Lyda Lubienė, tačiau ji turėjo rinktis iš užsienio piliečių sąrašo, kurį vėlgi parengė smulkieji akcininkai.

Jie įsipareigojo pasinaudodami savo turima patirtimi, ir žiniomis, kurių pagrindinė akcininkė neturėjo, užtikrinti efektyvų koncerno valdymą.

– Kokias valdymo teises pagrindinei akcininkei L.Lubienei numatė jūsų minima sutartis?

– Pagal šią sutartį L.Lubienė neteko didesnės dalies teisių į koncerno valdymą, nei tai numatyta kontrolinio akcijų paketo savininkui Akcinių bendrovių įstatyme.

Kitaip sakant, ši akcininkų sutartis buvo diskriminacinė daugiau kaip pusę akcijų turinčio akcininko atžvilgiu.

Nuolat keitėsi koncerno vadovai, smulkiųjų akcininkų ambicijos augo, o finansiniai rezultatai prastėjo – susitraukė tiek pajamos, tiek pelnas.

Pagrindinei akcininkei pradėjus domėtis smukimo priežastimis ir uždavinėti nepatogius klausimus, buvo užgautos koncerną faktiškai valdžiusių smulkiųjų akcininkų ambicijos, kilo nepasitenkinimas ir prasidėjo trintis.

Smulkieji akcininkai L.Lubienei ėmė daryti spaudimą parduoti koncerną jų surastam pirkėjui, tačiau nebuvo aiškiai įvardintas nei galimas pirkėjas, nei kaina.

Pardavimu aktyviai rūpinosi ir tuometis valdybos pirmininkas, užsienio pilietis. L.Lubienė parduoti nenorėjo. Tai buvo antra esminė priežastis, kodėl nesutarimai tarp akcininkų grupių gilėjo.

Šiemet pavasarį užsieniečių ir smulkiųjų akcininkų dominuojama koncerno valdyba laikinai eiti koncerno generalinio direktoriaus pareigas paskyrė smulkųjį koncerno akcininką Romualdą Žadeiką.

L.Lubienė nutraukė akcininkų sutartį su smukiaisiais akcininkais ir delegavo į valdybą naujus narius.

R.Žadeikos santykiai su dauguma valdybos narių nesusiklostė. Galbūt ir dėl to, kad valdyba pradėjo nuolatinio bendrovės vadovo paieškas, dairydamasi į koncerne nedirbančius verslo vadybos profesionalus.

Specialiu įsakymu koncerno darbuotojams net buvo uždrausta be atskiro bendrovės vadovo leidimo teikti informaciją valdybos nariams, nustebino staigus ir menkai motyvuotas sprendimas atleisti iš darbo koncerno ekonomikos ir finansų direktorių.

Valdybos nariai pasigedo bendrovės vadovo ateities vizijos, konceptualių verslo vystymo planų. Užtat buvo daug kalbama apie koncerno pardavimą.

– Kodėl jūs kartu su L.Lubiene ir valdybos nariu K.Balučiu nutarėte kreiptis į teismą dėl tuomečių smulkiųjų akcininkų atstovų valdyboje K.Jurgelionio ir J.Sirvydžio veiklos?

– Tai buvo natūralus žingsnis, nes šie smulkiųjų akcininkų atstovai naujoje valdyboje sąmoningai trukdė darbą, nedalyvavo posėdžiuose, neleido net išrinkti valdybos pirmininką, kuris pagal valdybos darbo reglamentą ir bendrovės įstatus kontroliuoja koncerno generalinį direktorių.

Nebuvo aptariami priimami ir valdybos kompetencijai priskirti sprendimai dėl koncerno ir jo įmonių kasdienės ūkinės veiklos, investicijų ir verslo plėtros. Natūralu, kad sustojo ir nuolatinio bendrovės vadovo paieškos.

Šiems nariams ignoravus iš eilės keturis valdybos posėdžius, kreipėmės į teismą dėl tyčinių veiksmų trukdant koncerno veiklai. Šis ieškinys tebėra teisme. Įdomu, kad net po jo pateikimo minėti valdybos nariai ir toliau nedalyvavo valdybos posėdžiuose.

Tokia galimybė manipuliuoti teise atsiranda dėl Akcinių bendrovių įstatymo netobulumo, nes jame numatyta, kad bendrovės valdyba gali priimti sprendimus tik tada, jei posėdyje dalyvauja daugiau, kaip du trečdaliai valdybos narių.

Tokiu būdu akcininkų mažumai atstovaujantys valdybos nariai turi galimybę visiškai užblokuoti valdybos darbą, stabdyti bendrovės veiklai būtinų sprendimų priėmimą, o bendrovės vadovas tampa faktiškai nekontroliuojamu.

– Ar tiesa, kad keitėsi smulkiųjų koncerno „Achemos grupė“ akcininkų ir pagrindinės akcininkės L.Lubienės santykiai?

– Rugsėjo viduryje, apie koncerno perspektyvas kalbantis su smulkiaisiais akcininkais, įvyko teigiamų pokyčių. Dalis smulkiųjų akcininkų pradėjo mąstyti racionaliai ir nuo tada prasidėjo konstruktyvus darbas.

Judame tiek koncernui, tiek jo įmonėms ir dar buotojams naudingų pokyčių link. Akcininkų susirinkime vėl buvo išrinkta nauja koncerno valdyba. Joje nebeliko vieno valdybos posėdžiuose nedalyvavusio smulkiųjų akcininkų atstovo.

Pagaliau išrinktas ir valdybos pirmininkas. Juo tapo ilgametis koncerno darbuotojas, ekonominės analizės ir prognozavimo specialistas Kęstutis Balutis. Būtent jam yra tiesiogiai atsakingas koncerno generalinis direktorius.

Sprendimai visuotiniame akcininkų susirinkime ir valdyboje nuo šiol priimami kartu su žymia dalimi sveiku protu, o ne ambicijomis besivadovaujančių smulkiųjų akcininkų.

– Ar po pasikeitimų valdyboje keisis ir „Achemos grupės“ strategija investicijų, veiklos prioritetų klausimais?

– Akcininkų daugumai ir dabartinei valdybai labai svarbu išlaikyti koncerno dukterinių įmonių veiklos stabilumą ir verslo plėtrą. Valdyboje jau priimta visa eilė sprendimų, kurie svarbūs koncerno dukterinėms įmonėms. Šių darbų negalėjome atlikti praktiškai visą vasarą, nes valdybos veikla buvo blokuojama.

Priimtas labai svarbus sprendimas dėl investicijų į „Achemos“ amoniako cechų rekonstrukciją. Yra svarbu šiuos darbus laiku pradėti, kadangi tai leis ženkliai sumažinti kaštus mokant už sunaudojamas dujas.

Taip pat nuspręsta dėl investicijų į bendrovę „Naujoji Rūta“, kurios turėtų pakelti į naują lygį šios bendrovės produktų kokybę ir padidinti pajamas, taip pat priimti būtini sprendimai dėl kai kurių vykdomų projektų finansavimo. Koncerno prioritetinės investicijų kryptys išlieka tos pačios.

Daugiausia bus koncentruojamasi į trąšų gamybą ir pardavimą, logistiką, uosto krovą, žaliąją energetiką.

– Ar turite naujų žinių apie tai, kaip koncernui sekasi tartis su „Gazprom“ dėl palankesnių dujų kainų „Achemai“?

– Valdyba ir naujasis koncerno vadovas aiškinasi situaciją. Akivaizdu, kad turime daug ir energingai dirbti šia linkme.

Laikinai pareigas ėjęs generalinis direktorius R.Žadeika valdybai nesugebėjo pateikti tikslios informacijos, kaip vyksta, kokioje stadijoje šiuo metu yra derybos su „Gazprom“ ir kokie konkretūs bei tikėtini šių derybų rezultatai.

Tai buvo viena priežasčių, dėl kurių R.Žadeikos veiklos ataskaitą valdyba įvertino neigiamai. Tačiau yra ženklų, kad, konsolidavus koncerno valdymą, atsiranda realus pagrindas deryboms su „Gazprom“.

– Ar valdyba ketina koreguoti „Achemos grupė“ dukterinių įmonių veiklą?

– Siekiant veiklos optimizavimo valdyba imsis koncerno dukterinių įmonių valdymo supaprastinimo. Akivaizdu, kad koncerno dukterinėse įmonėse dirba per daug valdybos narių, šis skaičius nėra racionalus, nes tų vietų daugeliu atvejų reikėjo smulkiųjų akcininkų ir jų giminaičių ambicijoms patenkinti.

Net mažose bendrovėse buvo įkurtos penkių narių valdybos, vykdavo ilgos ir komplikuotos diskusijos, dėl to sprendimų priėmimas buvo ilgas ir sudėtingas..

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.