STS struktūros nauda – supaprastinto tranzito dokumentai
Tarp ES ir Rusijos Federacijos galioja vizų režimas. Lietuva, tapusi ES nare, taip pat turėjo vadovautis ES taisyklėmis, t. y. sugriežtinti valstybės sienos apsaugą, o tai Kaliningrado srities gyventojams būtų sukėlę papildomų sunkumų.
Atsižvelgiant į ypatingą Kaliningrado srities geografinę padėtį ir kartu siekiant apsaugoti ES sienas, buvo inicijuotos derybos su Rusijos Federacija. Pasiektų susitarimų įgyvendinimas reikalavo nemažų finansinių išlaidų, kurias Lietuvai įsipareigojo padengti ES. Finansinė parama palengvino šalies užduotį per itin trumpą laiką paruošti sienos apsaugos sistemą STS įgyvendinti.
Šiuo metu STS jau veikia ir Lietuva įvykdė visus savo įsipareigojimus, iškeltus trišalėse derybose. Dabar Rusijos Federacijos piliečiai, atsižvelgdami į keliavimo būdą ir trukmę, kelionei per Lietuvos teritoriją gali rinktis dviejų tipų dokumentus.
Lietuvos sausumos teritorija iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį ir atgal keliaujantiems Rusijos piliečiams išduodamas Supaprastinto tranzito dokumentas (STD). Šis kelerius metus galiojantis dokumentas suteikia daugkartinio tranzito teisę ir kainuoja 5 eurus. STD išduodamas diplomatinėse atstovybėse supaprastinta tvarka keleiviams, kurie Lietuvą ketina kirsti automobiliu ar autobusu. Jis galioja 3 metus ir leidžia Lietuvoje būti iki 24 val.
Supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas (STGD) skirtas geležinkeliu keliaujantiems keleiviams. Tai – nemokamas vienkartinis dokumentas, kuris išduodamas vykimui iš Kaliningrado srities į Rusijos Federaciją ir grįžimui atgal. Rusijos Federacijos piliečiai STGD, galiojantį 3 mėnesius kelionei atgal, gauna tiesiog traukinyje. Pasirinkę kelionę geležinkeliu, Rusijos Federacijos piliečiai, gavę tranzitinius dokumentus traukinyje, negali iš jo išlipti ir Lietuvą turi pervažiuoti per 6 valandas.
Pastebėta, kad pastaraisiais metais STGD populiarumas mažėja, o STD – auga. Tai ypač atsispindėjo Kaliningrado srityje.
Skirta daugiau kaip 14 mln. litų parama
STS finansuojama ES įkurto Išorės sienų fondo (ISF) lėšomis ir skirta išimtinai Lietuvos valstybei. ISF teikia finansinę paramą ES valstybėms narėms, kurių sienos ribojasi su ES nepriklausančiomis šalimis. Pagal ISF 2012 m. programą Užsienio reikalų ministerijai buvo skirta daugiau kaip 14 mln. litų STS einamosioms išlaidoms. Užsienio reikalų ministerijos Finansų departamento Europos Sąjungos programų finansų skyriaus vedėja Daina Aukštuolytė teigė, kad iš ISF skirtų lėšų išleista beveik 13,5 mln. litų.
„Šiomis lėšomis buvo išlaikomi darbuotojai, įgyvendinantys STS organizavimą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje Maskvoje ir generaliniuose konsulatuose Sankt Peterburge bei Kaliningrade.
Taip pat buvo apmokamos ryšio linijų nuomos, informacinės sistemos palaikymo, kelionių tranzitiniais traukiniais, transporto, nakvynės, patalpų nuomos ir išlaikymo, komandiruočių išlaidos darbuotojams, kuriems nereguliariai pavedama įteikti ir (arba) išduoti supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentus tranzitiniuose traukiniuose, ir kitos einamosios išlaidos“, – su išlaidų detalėmis supažindino D. Aukštuolytė. ISF lėšos – ir konsulinių pareigūnų, ir specialiųjų kurjerių reikmėms
Pasak D. Aukštuolytės, šios išlaidos buvo skirtos 99 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojams: konsuliniams pareigūnams, valstybės tarnautojams, informacinių technologijų specialistams, vairuotojams, raštvedžiams, diplomatams, spec. kurjeriams. Pastarieji ir sudarė didžiąją dalį darbuotojų: 17 diplomatų ir 38 spec. kurjeriai bei vyresnieji spec. kurjeriai.
„Konsulinių pareigūnų ir specialiųjų kurjerių reikmėms ISF lėšos buvo skirtos ne vienu aspektu. Jų išlaikymo išlaidas sudarė darbo užmokestis (įskaitant kasmetines mokamas atostogas), socialinis ir sveikatos draudimas, galiojantis Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje, išlaidos, susijusios su personalo pristatymu į vietą pagal nustatytą tvarką. Taip pat tarnybinių pasų bei komandiruočių, reguliarių sveikatos apžiūrų, skiepijimo, specialios aprangos įsigijimo ir pan. išlaidos“, – vardijo Užsienio reikalų ministerijos Finansų departamento ES programų finansų skyriaus vedėja.
URM Supaprastinto tranzito dokumentų skyriaus vedėjas Olegas Skinderskis pasakojo, kad įgyvendinant STS tranzitiniuose traukiniuose dirba URM konsulinės komandos.
„Paprastai konsulinę komandą sudaro du kurjeriai ir vienas diplomatas, jie įvertina keleivių dokumentus ir įteikia leidimus tranzitui per Lietuvą. Traukiniuose mūsų darbuotojai, sutikrinę Rusijos Federacijos piliečių užpildytus asmens duomenų lapus-prašymus STGD gauti bei jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, keleiviams įteikia STGD.
2012 metais buvo išduota apie 250 tūkst. tokių dokumentų kelionei pirmyn ir atgal. Šis skaičius jau kelerius metus išlieka panašus“, – apie STS įgyvendinimą pasakojo O. Skinderskis.
Per dieną patikrinami mažiausiai trijų traukinių keleiviai
Konsulinės komandos kasdien tikrina mažiausiai 3 traukinius, kurie kerta sieną su Lietuva. Kad laiku būtų sutikrinti dokumentai ir išduoti STGD, konsulinė komanda savo darbą pradeda nuo pat traukinio kelionės pradžios.
Traukiniui pajudėjus iš Kaliningrado, jame dirbanti konsulinė komanda privalo iki Lietuvos sienos patikrinti visų keleivių dokumentus ir nustatyta tvarka išduoti STGD. Esant priežastims, dėl kurių STGD negali būti įteiktas, sprendimą dėl STGD įteikimo priima traukinyje vykstantis diplomatas.
Rusijos Federacijos piliečiai, pirkdami geležinkelio bilietą kelionei iš Kaliningrado į Rusijos Federaciją ar atvirkščiai, kasoje užpildo nustatytos formos paraišką.
Šios paraiškos duomenys per „Rusijos geležinkelių“ informacinę sistemą patenka į Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje Maskvoje STS duomenų bazę, iš kurios perduodami kitoms STS įgyvendinančioms institucijoms. Ši schema gyvuoja jau 11 metų ir jos efektyvumą bei sėkmingumą ne kartą teigiamai yra įvertinusi Europos Komisija.
