„Nesupranta, nemoka planuoti savo gyvenimo ir to nesugeba daryti net paskutinę savo dieną“, – teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Pasak A.Bakšinsko, mūsų šalies gyventojai nemoka susidėlioti prioritetų: „Svarbiausia – skaniai pavalgyti ir dažniausiai nesveikai. Labai blogai, kad jie nesirūpina finansiniu saugumu. Mūsų žmonės dar nelabai supranta, kaip įgyvendinti tuos prioritetus, kuriuos yra nusistatę.“
Atsarginio plano neturi
Tyrimas parodė, kad mažiausias pajamas gaunantiems lietuviams svarbiausia – geri santykiai šeimoje ir sveikata. Buitis, mėgstamas darbas ir laisvalaikis – antraeilis dalykas respondentų gyvenime.
Žmonės taip pat nėra linkę taupyti. Ištikus nelaimei tik 11 procentų lietuvių turėtų lėšų, iš ko gyventi.
„Šeima liktų didelėje bėdoje. Dažnai turėtų mokėti paskolas, klausimas būtų, iš kokių pajamų reikėtų gyventi?“ – kalbėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos komunikacijos grupės vadovas Ernestas Skeberis.
Dažniausiai savo gyvybės draudimu rūpinasi moterys, o ne vyrai. E.Skeberio teigimu, moteris dažnai yra laikoma šeimos židinio saugotoja ir esą ji turėtų tuo pasirūpinti.
„Tačiau gyvybę turėtų draustis tie, kurie uždirba didžiausias pajamas ir jas atneša į šeimą, – sakė E.Skeberis. – Jeigu šeima netektų tėvo, susidurtų su didesniais finansiniais sunkumais. Taptų našta visuomenei – gautų pašalpų, įvairių išmokų. Didelė klaida, jeigu namų šeimininkė apsidraustų gyvybę, nors ji neatneša jokių pajamų.“
Gyvybės draudimu taip pat labiau rūpinasi tie, kurių išsilavinimas aukštesnis. Taip pat apklausa parodė, kad turtingieji, tie, kurie uždirba daugiau nei 1500 litų, savo sutaupytus pinigus labiau skiria laisvalaikiui, mažiau uždirbantys – savišvietai.
Paklausus respondentų, ką jie darytų, jeigu būtų likusi gyventi viena diena: 35 proc. susitiktų su artimaisiais, 27 proc. parašytų testamentą, 20 proc. surengtų atsisveikinimo šventę, 15 proc. nusigertų, 14 proc. apsidraustų gyvybę, 12 proc. rašytų atsisveikinimo laišką, 4 proc. suvestų sąskaitas su priešais.
„Visi esame žmonės ir mus veikia žmogiškieji veiksniai. Kiek bandytume dėlioti, konstruoti, vis tiek mus dažniausiai lydi pagrindiniai dalykai“, – kalbėjo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Tyrimo metu apklausta 1011 18–75 metų amžiaus respondentų. Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
