Skurdas bado akis: labiausiai vargsta vienišiai ir pensininkai

Nuo 2009 žmonių, gyvenančių skurde ir patiriančių socialinę atskirtį, skaičius Europos Sąjungoje išaugo 10-čia milijonų ir dabar viršija 124 mln. Lietuvoje skurdo lygis toliau didėja - pernai jis išaugo 2 proc. Šiuo metu skursta 917 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ypač skaudžiai jis paliečia bedarbius ir vienišus žmones.

Labiausiai skursta tie regionai, kuriuose didžiausias nedarbas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Labiausiai skursta tie regionai, kuriuose didžiausias nedarbas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eugenija Grižibauskienė

Oct 15, 2014, 11:38 AM, atnaujinta Jan 27, 2018, 6:55 AM

Bedarbių skurdo lygis Lietuvoje siekia net 61 proc.

Ekonomikos fakulteto profesoriaus Romos Lazutkos teigimu, jokios pažangos skurdo mažinimo srityje Lietuvoje nėra. Jo įsitikinimu, mes vis dar per mažai rūpinamės savo visuomene.

„Lietuvos politinis ir verslo elitas, besidžiaugiantis ekonomikos atsigavimu ir įsitraukimu į euro zoną, privalo atsigręžti į tuos, kuriems mažiau sekasi. Taupymas socialinės paramos sąskaita gali kainuoti daug didesnes išlaidas netolimoje ateityje gydant skurdo sukeltas socialines ligas“, - trečiadienį Prezidentūroje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Telkimės skurdo mažinti“ kalbėjo profesorius.

Skurdo problemą pripažino iš konferenciją atidariusi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Šalyje skursta kas penktas žmogus", - konstatavo ji.

Pašalpos palengvina gyvenimą, tačiau skurdo nesumažina

R. Lazutkos teigimu, skurdas - tai ne vien piniginių pajamų stygius.

„Tačiau pajamos mažinant skurdą yra labai svarbios. Pašalpų sistema palengvina skurdą, bet jo nesumažina“, - sakė R.Lazutka.

Jo žodžiais, pirmiausia reikia imtis priemonių, kurios paveiktų didelę dalį Lietuvos gyventojų, tarkim, apie milijoną pensininkų. Jis išskyrė skurdą energetikos srityje, nes bent kiek šoktelėjus kainoms už šildymą, žmonės iš karto tau skausmingai pajunta.

R.Lazutkos duomenimis, labiausiai skursta tie regionai, kuriuose didžiausias nedarbas.

„Skurstantys žmonės prisimenami tik rinkimų vajaus metu. Po to vėl visi pažadai pamirštami, skurstantys žmonės paliekami likimo valiai“, - kalbėjo profesorius.

Labiausiai skursta vaikus auginantys vieniši tėvai 

Socialinių mokslų daktaro, buvusio socialinės apsaugos ministro Teodoro Medaiskio duomenimis, vyresnių kaip 65 metų žmonių skurdo rizikos lygis jau siekia 20 proc.

"Pensijos yra nedidelės ir  tai yra ilgalaikė problema, kuri turi būti sprendžiama ne tik pensijų sistemos, o visos šalies ekonomikos priemonėmis", - sakė jis.

Anot mokslininko, skurstančiųjų grupei priklauso tie žmonės, kurie vieni augina vaikus.

"Jų yra nemažai ir jie yra labiausiai pažeidžiami. Visai neprastas sprendimas būtų daugiau remti vaikų išlaikymą ir auginimą.

Aišku, tai kainuotų. Neišspręsti darželių klausimai. Užburtas ratas - mama neturi kur vaiko padėti, todėl negali ieškotis darbo. Jis negali visa jėga dalyvauti darbo rinkoje. Aš nesakau, kad  nieko nedaroma. Bet jei ši grupė yra pažeidžiamiausia, vadinasi reikėtų daryti daugiau", - įsitikinęs T.Medaiskis.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, viena efektyviausių skurdo mažinimo priemonių - naujos investicijos ir naujų darbo vietų kūrimas. 

"Skurdo mažinimo procese turime dalyvauti visi. Šiuo metu yra 917 tūkst. skurstančiųjų. Mes turime ambicingus planus - 2020 m.  šį skaičių sumažinti iki 800 tūkst.", - sakė ministrė. Didžiausia problema - ilgalaikis nedarbas

 Pasaulinę skurdo minėjimo dieną į konferenciją susirinkusios nevyriausybinės organizacijos ketina atkreipti politikų dėmesį tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis ir teikia siūlymus, kaip galima padėti žmonėms, gyvenantiems skurde ar socialinėje atskirtyje.

Skurdo mažinimo ir socialinės atskirties mažinimo srityje dirbančios NVO, vienijamos Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, parengė siūlymus, kaip pagerinti Lietuvos socialinę politiką, susijusius su skolų išieškojimo, kai skolininkai nemokūs dėl socialinės padėties, tvarkos reforma; pokyčiais pensijų sistemoje; didesniu dėmesiu ilgalaikių bedarbių grįžimo į darbo rinką klausimui; institucinės vaikų globos pertvarka; tolimesniu socialinės piniginės paramos sistemos tobulinimu bei savivaldybių sutaupytų lėšų panaudojimu gyventojų socialinėms reikmėms užtikrinti.

Pavyzdžiui, reformuojant skolų išieškojimo tvarką, siūloma nuo MMA neišskaičiuoti daugiau nei 20 proc. atlygio, vengiant klaidų – to paties asmens skolų išieškojimą perduoti vienam anstoliui. Konferencijos dalyvių duomenimis, dabar iš pradėjusio dirbti piliečio išieškoma apie 70 proc. pajamų.

Vieną didžiausių Lietuvos socialinių problemų – ilgalaikį nedarbą, NVO siūlo mažinti stiprinant tarpininkavimo įdarbinat paslaugas, kurios sėkmingai taikomos Vakarų Europoje.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.