Pagal elektroninės prekybos populiarumą dar neprilygstame šalims, kuriose veikia gausybė parduotuvių, o jose perka daugiau nei pusė gyventojų. Tačiau internetinės prekybos šuolis jau labai ryškus.
Kaip rodo įvairūs duomenys, mūsų šalyje veikia apie 2 tūkst. elektroninių parduotuvių. Galimybe apsipirkti neišėjus iš namų yra naudojęsis kas trečias mūsų šalies gyventojas, ir jų gretos auga.
Nykimo versija nepasitvirtina
Pirmoji lietuviška elektroninė parduotuvė Lietuvoje pasirodė 2003 metais, tačiau prekyba virtualioje erdvėje prasidėjo šiek tiek anksčiau.
Kai nuo 2000-ųjų bankai pradėjo teikti elektroninės bankininkystės paslaugas, kai kurios įmonės sugalvojo internetu pardavinėti bilietus, knygas, logotipus ar melodijas. Tai buvo pirmieji verslininkų bandymai virtualiu būdu gauti pinigų iš vartotojų.
Nors kai kurie elektroninės prekybos žinovai dar visai neseniai skeptiškai tvirtino, kad mažos parduotuvėlės internete turėtų visai išnykti arba jų sumažės dėl pernelyg didelės konkurencijos (mat koją į elektroninę erdvę vis plačiau kelia prekybos centrai), šie pranašavimai kol kas nepasitvirtino.
Elektroninių parduotuvių skaičius auga, daugelis smulkiųjų verslininkų šalia įprastos prekybos plėtoja ir elektroninę.
Prognozuojama, kad iki 2017 metų prekyba internetu Europoje padidės 80 proc., o Lietuvoje – 144 proc., arba vidutiniškai 16 proc. kasmet. 2017 metais internetinė prekyba Lietuvoje sudarys 4,5 proc. visos prekybos. Šiuo metu ji siekia 2,6 proc.
Giriasi milijonu pirkėjų
Internetu galima įsigyti beveik viską. Didžiausią pelną skaičiuoja drabužiais, avalyne, elektronikos prekėmis prekiaujantys verslininkai. Vienos didžiausių Lietuvos elektroninių parduotuvių įkūrėjai giriasi milijonu per septynerius metus aptarnautų klientų.
Labiausiai auga elektroninė prekyba maistu bei gėrimais, baldais, namų tekstile. Internetu jau galima pirkti į namus pristatomų vaistų ir medicinos prekių, grožį bei sveikatą puoselėjančių priemonių, paslaugų, kelionių, knygų.
Siekdami pritraukti kuo didesnį pirkėjų srautą, pardavėjai kiek įmanydami stengiasi lengvinti apsipirkimą internetu, vilioja nuolaidomis, dovanomis.
Ypač išpopuliarėjo grupinių apsipirkimų portalai, kurių naršytojai kasdien randa daugybę akcijų. Pirkėjus traukia ir elektronines parduotuves jungiantys prekybos centrai, o smulkiajam verslui išsilaikyti padeda bendri kelių elektroninių parduotuvių prekių atsiėmimo taškai.
Laukia kalėdinio šurmulio
Vilnoniais gaminiais prekiaujančios parduotuvės „flokati.lt“ vadovė Asta Kančelskienė tvirtino, jog internetu parduodama maždaug 25 proc. įmonės produkcijos, ypač aktyvūs didžiųjų miestų gyventojai. Prieš penkerius metus, kai elektroninė parduotuvė tik atsidarė, joje lankydavosi tik pavieniai pirkėjai.
„Perkančiųjų internetu skaičius ypač išaugo šįmet. Palyginti su pernai, pirkėjų turime pusantro karto daugiau. Galimybe įsigyti vieną ar iš karto kelis daiktus neišeinant iš namų vis dažniau naudojasi ne tik jauni, bet ir vyresni pirkėjai“, – tvirtino A.Kančelskienė.
Aštuntus metus veikiančios lavinamaisiais žaidimais, žaislais ir knygomis prekiaujančios elektroninės parduotuvės „lavi.lt“ vadovė Ieva Augustinienė tvirtino, jog perkantieji internetu tą pačią prekę gali įsigyti 11–12 proc. pigiau nei parduotuvėje. O tai rimta paskata užsukti į elektroninę erdvę.
„Pirkėjų skaičius nuo mūsų parduotuvės įsikūrimo išaugo daugybę kartų. Didžioji dalis žmonių perka prieš savo atžalų gimtadienius ir Kalėdas. Šventinė prekyba kasmet padidėja maždaug tris kartus“, – tvirtino I.Augustinienė.
Klientai bijo būti apgauti
Ortopedijos reikmenimis prekiaujančios elektroninės parduotuvės „ortopedija.lt“ vadovė Živilė Vaičienė sakė, kad prekyba internetu šįmet, palyginti su tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu, išaugo maždaug 40 proc.
Šiai prekybai skatinti taikoma 10 proc. nuolaida.
„Populiariausios internetu perkamos prekės – kelio, juosmens, riešo įtvarai, profilaktinės kompresinės kojinės“, – pasakojo Ž.Vaičienė.
Vos metus veikiančios parduotuvės „epk sistemos.lt“, prekiaujančios kompiuterių įranga, direktorius Mantas Gerbutavičius tvirtino, jog naujam žaidėjui įsiterpti į rinką sudėtinga. „Į virtualią erdvę žengiame mažais žingsniais.
Didžiausios kliūtys – didelė konkurencija ir kol kas dar nepakankamas pirkėjų pasitikėjimas elektronine prekyba.
Žmonės vis dar bijo būti apgauti internetinių sukčių. Taip pat jie baiminasi, kad gali įsigyti nekokybišką prekę, kurią paskui bus sunkiau grąžinti ar pakeisti, nei nuėjus į įprastą parduotuvę“, – tvirtino M.Gerbutavičius.
Nepatikusį daiktą galima grąžinti
Raimonda Kazlauskienė, advokatė
„Jeigu įsigijote prekę, kurios spalva, dydis, forma, modelis ar sudėtis nepatiko, kreipkitės į pardavėją dėl prekės grąžinimo ar keitimo. Grąžinti turite per 14 kalendorinių dienų, jeigu pardavėjas nenurodo kito termino. Yra prekių kurių grąžinti negalima. Pirkėjas, norėdamas grąžinti ar keisti prekę, pardavėjui pateikia prašymą raštu, kuriame išdėsto reikalavimus, pridėdamas pirkimo-pardavimo dokumentą. Jeigu dėl daikto kokybės kyla nesutarimų, pardavėjas, gavęs pirkėjo prašymą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją dėl prekės kokybės įvertinimo, o gavęs išvadas nedelsiant pranešti pirkėjui. Jeigu pardavėjas nevykdo reikalavimų, pirkėjas gali kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Pirkėjas turi teisę dalyvauti šios inspekcijos patikrinime.“
