Šiemet savivaldybių skolos perkopė 2 milijardus litų, o kas antrai jau apribotos skolinimosi galimybės.
„Daugiausiai savivaldybės prasiskolino per pastaruosius penkerius metus. Jeigu žiūrėtume į situaciją, kuri buvo 2003, 2005 ar 2008 metais, ji buvo kitokia“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Didžiąją savivaldybių skolų dalį – 309 mln. litų – sudaro uždelstos skolos verslui (už prekes, paslaugas ir atliktus darbus). Pradėję augti krizės metu, per penkerius metus šie įsiskolinimai išaugo beveik tris kartus ir toliau grėsmingai auga.
Šiuo metu Vilniaus miesto skola siekia 1,1 mlrd. litų ir ją didina nesumokėti pinigai užsakovams už jau atliktus darbus. Kaunas skolingas 24, o Klaipėda – 28 mln. litų.
Kalta Vyriausybė
Buvusi Seimo narė negailėjo kritikos savo kolegoms parlamente. Esą būtent dabartinė Vyriausybė pratina žmonės gyventi iš pašalpų.
„Lietuva – viena iš tų valstybių, kuri neturi jokio mokesčio priklausančio savivaldybėms. Negražu taip sakyti, bet valdžia pratina gyventojus prašyti pašalpų ir ne tik. Tai daroma ir su savivaldybėmis“, – kalbėjo R.Žakatienė.
Didžiąją savivaldybių biudžetų pajamų dalį sudaro dotacijos iš valstybės biudžeto. Antroje vietoje – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokos.
Asociacijos prezidentė pateikė pasiūlymą kaip gelbėti savivaldybes: sutvirtinti bendrosios dotacijos kompensaciją ir tokiu būdu pradėti viską iš naujo. Tačiau Seimas nusprendė nepritarti šiam siūlymui, nes papildomai reikėtų surasti dar 100 mln. litų.
„Jeigu ir nepritaria, nėra taip blogai, kaip buvo iki šiol. GPM procentinis atėjimas dėl bendrojo augimo pasijus visose savivaldybėse“, – teigė buvusi parlamentarė.
Problema – politinės tarybos
„Lietuvoje gal mes turime dvejus ar trejus metus, kurie nepriklauso jokioms politinėms partijoms, – apie savivaldybių susidariusią situaciją sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. – Pakliuvę į parlamentą Seimo nariai pradeda dainuoti visai kitą dainelę. Esą nėra ko čia duoti toms savivaldybėms, reikia viską nuspręsti centrinėje valdžioje.“
Viena iš pavyzdžių R.Dargis pateikė Mažeikių miestą, kuris jautė ekonominį atsigavimą. Tačiau šiuo metu miestas tapo vaiduokliu.
„Kai kuriose savivaldybėse koaliciją sudaro net keturios partijos. Susėda atsigerti alaus ir nusprendžia, kas bus meras. Taip jis atsiranda. Praėjo pusę metų, tą merą nuverčia. Kitas alaus pagėrimas ir vėl atsiranda meras. Tai, ko norėti tokioje savivaldybėje?“, – klausė R.Žakaitienė.
Po daugiau kaip dešimt metų trukusių diskusijų dėl tiesioginių merų rinkimų Seimas juos įteisino šių metų vasarą. Rinkimai vyks kitų metų kovo 1-ąją dieną.
