Kai kurių mažųjų parduotuvių savininkai jau numojo ranka ir pirmąją metų savaitę nusprendė išvis nedirbti. Latvijos pavyzdys parodė, kad chaoso nebus išvengta.
Didieji prekybos centrai irgi neslepia, kad gali kilti labai rimtų bėdų. Mat pirmąją 2015 metų dieną bankai dirbs ne visur, inkasavimo paslaugas teikiančios įmonės irgi nusprendusios pailsėti.
Tikisi, kad apsigalvos
Estija eurą įsivedė 2011 metais, bet tuomet ten apyvartoje buvusių grynųjų pinigų dalis buvo netgi mažesnė nei dabar Lietuvoje.
Euro įvedimo šalininkai aiškina, kad geriausia pasikeisti sąskaitose laikomus pinigus, nes jose esantys litai į naująją valiutą bus konvertuoti automatiškai.
Bet prekybininkai iš anksto baiminasi, jog žmonės masiškai trauks keisti grynųjų pinigų ne į bankus, o į parduotuves. Jų kasininkai privalės priimti bet kokio nominalo litus, o grąžą išduoti tik eurais.
Kol kas pasigendama tiek bankų, tiek inkasavimo paslaugas teikiančių įmonių solidarumo.
Pavyzdžiui, komerciniai bankai regionuose poskyrius atidarys tik sausio 3-iąją. Pirmąją kitų metų dieną, kai bus įvestas euras, bankai planuoja teikti paslaugas tik didžiausiuose šalies miestuose.
„Tikimės, kad bankai darkart apsvarstys galimybes dirbti sausio 1-ąją ir mažesniuose miesteliuose“, – vylėsi prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento direktorius Andrius Petraitis.
Padėtį sunkina ir tai, kad inkasavimo įmonės pirmuosius eurus 2015 metais planuoja atvežti sausio 2 ir 3 dienomis. Tad pirmąją metų dieną dirbsiantiems prekybininkams teks verstis, kaip kas išmano.
„Mums tai bus didžiulis papildomas rūpestis, pareikalausiantis papildomų investicijų“, – neslėpė bendrovės „Maxima LT“ atstovė Renata Saulytė.
Nutarė visai nedirbti
Užtat Kauno rajone kelias nedideles parduotuves valdantis verslininkas Artūras Mackevičius dėl to nesuka galvos.
„Darbuotojus išleisiu nemokamų atostogų, nes pinigų, kurių reikės litams iškeisti į eurus, man niekas neskolins be procentų“, – teigė A.Mackevičius.
Kaimuose ar miesteliuose veikiančioms parduotuvėms reikės maždaug penkis kartus daugiau grynųjų pinigų negu įprastai.
Tokias pirmųjų 2015 metų dienų prognozes pateikė „Lietkoopsąjungos“ generalinis direktorius Raimondas Koreiva.
Kaimuose ir miesteliuose veikiančias parduotuves vienijančios Lietuvos kooperatyvų sąjungos vadovas neatmetė, kad kai kurie prekybos taškai kitų metų pradžioje laikinai bus uždaryti „dėl techninių kliūčių“.
„Lietkoopsąjunga“ vienija daugiausia provincijoje veikiančias parduotuves, kurios po sausio 1 dienos, kaip ir kiti kalbinti verslininkai, grąžą turės išduoti eurais, nors priimti turės dar ir litus.
„Bankai nemokamų paskolų tikrai nepasiūlys. Jiems tai būtų nuostolis“, – neabejojo R.Koreiva.
Tuo įsitikinęs ir A.Mackevičius. „Valstybė galėtų smulkiesiems verslininkams per bankus pasiūlyti nemokamų kreditų bent mėnesiui. Tačiau to nedaro, o bankai juo labiau“, – skundėsi verslininkas.
Derasi su bankais
Pinigų už dyką niekas neskolina nei didiesiems, nei smulkiesiems prekybininkams.
Valdžiai taip ir nekilo idėjos bent smulkiajam verslui kompensuoti euro įvedimo išlaidas. Kai kurie prekybininkai jau užsiminė, kad euro įvedimas kainuos daugiau, nei manyta anksčiau.
Prekybos tinklas „Maxima“ teigia pinigų srautus planuojantis tiek ilgajam, tiek trumpajam laikotarpiui.
„Esame įvertinę pinigų poreikį įvedant eurą, tad būsime pasirengę turėti reikiamą pinigų likutį“, – sakė „Maximos“ atstovė R.Saulytė.
Besirengiančio euro įvedimui prekybos tinklo „Maxima“ investicijos jau siekia milijoną litų. Dalis šių investicijų bus priverstinai skirta papildomam grynųjų pinigų poreikiui patenkinti.
Prekybos sistema „Iki“ irgi derasi su bankais. „Papildomų apyvartinių lėšų poreikis išaugs, tai neabejotina.
Tad jau šiuo metu vyksta derybos su bankais, imamės reikiamų veiksmų, kad jis būtų patenkintas“, – sakė tinklo „Iki“ atstovas A.Petraitis.
Ypač tai prislėgs mažuosius prekybininkus. Sudarant sutartis su bankais dėl eurų pristatymo, lėšos sąskaitose bus įšaldomos likus 3–4 dienoms iki jų pristatymo. Tad verslininkai susidurs su apyvartinių lėšų trūkumu.
Saugumas kainuos brangiai
Prekybininkai bando pasinaudoti Latvijos ir Estijos patirtimi įsivedant eurą. Todėl pakankamo grynųjų pinigų kiekio užtikrinimas – viena svarbiausių užduočių. Pavyzdžiui, „Maxima“ konkrečiai skaičiuoja, kiek gali prireikti eurų grąžai, kokia bus jų paklausa. Taip pat tenka dėlioti eurų atvežimo ir pinigų inkasavimo grafikus.
Beje, eurai parduotuves pasieks dar gruodį. Tad dalis parduotuvių tikrai susidurs su dar vienu rūpesčiu: kaip saugoti grynuosius pinigus, jei seifai ir signalizacijos sistemos tikrai ne visur yra aukšto lygio?
Net ir stambieji prekybininkai, galintys pasigirti aukštais saugumo standartais, priversti daugiau investuoti.
Antai „Maxima“ pinigų saugumui užtikrinti skirs 400 tūkstančių litų. Mat reikės ne tiktai euro klastotes atpažįstančių aparatų, bet ir kitokios įrangos.
„Lietuvoje euro įvedimo laikotarpiu mąstome ir apie kitokias saugos priemones: seifus, fizinę parduotuvių apsaugą, papildomas inkasavimo paslaugas.
Daugiausia dėmesio skiriame darbuotojams parengti ir išmokyti dirbti su dviem, o vėliau – jau tik su naująja valiuta“, – vardijo „Maximos“ atstovė.
Prekybos tinklas „Iki“ irgi yra numatęs investuoti į papildomas apsaugos priemones. „Analizuojame galimas grėsmes, rengiame veiksmų planą, kaip jų išvengti“, – pasakojo A.Petraitis.
Be to, jau tikrinama, kaip veikia tiek vietinės, tiek su centriniais apsaugos pultais sujungtos apsaugos sistemos, vertinama, kokios papildomos apsaugos reikės imtis dėl išaugusio grynųjų pinigų kiekio parduotuvėse.
Kaimo pardavėjai baiminasi plėšikų
Kur saugiai padėti eurus, laužo galvą ir mažųjų parduotuvių savininkai. Tai ypač neduoda ramybės tiems, kurie dirba šalia kelių, tačiau nutolę nuo policijos skyrių.
Jei parduotuvė stovi šalia svarbesnių kelių ir sulaukia gausesnio klientų srauto, akivaizdu, kad jai reikės daugiau grynųjų eurų nei kaimo glūdumoje esančiai krautuvėlei.
R.Koreivos nuomone, policijos pareigūnai pirmosiomis 2015-ųjų dienomis turėtų dažniau patruliuoti šalia kaimo parduotuvių.
Mat jose grynųjų pinigų bus kaip niekada daug, o saugumas liks toks pat.
„Dalis parduotuvių ne kasdien atiduoda pinigus inkasatoriams, o vagys tai puikiai žino. Todėl plėšimų galimybė išlieka didelė“, – teigė „Lietkoopsąjungos“ vadovas.
