Jei sumažins valdas, praras visą anksčiau gautą paramą už ekologinį ūkininkavimą. Jei pirma nustatyto laiko pakeis valdų išsidėstymą, laukia tas pat.
Į tokią kebeknę patekę be trąšų ir chemikalų mėginantys ūkininkauti kaimo žmonės neretai tiesiog spjauna ir meta pradėtus darbus.
Išpardavė ir emigravo
Vienas sužlugdytas ūkininkas emigravo, kitas, anot kaimo žmonių, prasigėrė.
Tai – pora Ukmergės rajone ekologiškai ūkininkavusius žmones ištikusių negandų, kurių priežastis – ekologiniam ūkiui nuomota ir prarasta žemė.
„Buvo pas mus smulkusis ūkininkas, ekologiškus javus augino maždaug 7 hektarų plote. Tačiau kelis iš valstybės nuomotus hektarus, jam nė nežinant, nupirko kiti.
Sumažėjo ekologinių pasėlių plotas, vyras turėjo sugrąžinti visas anksčiau už tą prarastą žemę gautas išmokas.
Tiek pinigų jis neturėjo, tad viską pardavė ir emigravo“, – liūdnai pasakojo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės biuro augalininkystės konsultantė Vilma Kačinskienė.
Neskatina plėtros
„Vaistinius smidrus pradėjome auginti prieš trejus metus. Vos jų ūglių atsivežėme į Tymo turgelį Vilniuje, žmonės juos akimirksniu išgraibstė“, – pasakojo ūkininkė iš Žalgirių kaimo (Ukmergės r.) Genovaitė Sakalauskienė.
Paaiškėjo, kad lietuviai labai mėgsta smidrus. Žemdirbiams tai naudinga, nes paklausa kol kas didesnė už pasiūlą.
Todėl kartu su vyru Mindaugu ūkininkaujanti moteris kitąmet ketina smidrais užsodinti daugiau žemės ir padidinti uogynų plotus. Tačiau tai padaryti nebus paprasta, nes šiuo metu ekologinių ūkių plėtra yra sustabdyta.
„Dauguma mūsų uogynų sodinti prieš 11 metų.
Vienus reikia naikinti, kitus – sodinti. Plėstis būtina. Tačiau valdžia nutarė, kad ekologinių ūkių mūsų šaliai nelabai reikia.
Jau antri metai, kai nebegalime plėsti ekologinių plotų“, – aiškino G.Sakalauskienė.
Neliko pinigų paramai
Pasak V.Kačinskienės, ekologiniams ūkiams pastaruoju metu kilo kliūčių, nes nebėra papildomų lėšų jiems remti.
ES paramą anksčiau gavę ekologiniai ūkiai yra įsipareigoję penkerius metus nekeisti laukų ploto – nieku gyvu jo nesumažinti.
„Jeigu šis įsipareigojimas nevykdomas, taikomos sankcijos – parama mažinama arba ją apskritai tenka grąžinti“, – sakė V.Kačinskienė. Išimtys taikomos tik tada, kai valstybė pati nutraukia žemės nuomos sutartį su ūkininku.
Sertifikuotų ūkių – pustrečio tūkstančio
Pernai buvo sertifikuota 2570 ekologinių ūkių, jie užima 166,3 tūkst. hektarų plotą.
Ekologiniams ūkiams išmokos mokamos atsižvelgus į jų turimą „Ekoagros“ sertifikuotą žemės plotą – valdos dydį ir tai, ką savo laukuose augina ūkininkas.
Auginantiems javus kasmet mokami 742 litai už hektarą, daržoves ir bulves – 1519 litų, vaistažoles – 1688 litai, uogynus ir sodus – 1781 litas už hektarą.
Už daugiametes žoles (pievas) 438 litų parama už hektarą mokama tiktai tuo atveju, jeigu ūkyje yra auginami sertifikuoti gyvuliai.
