Vienas Lietuvos obligacijų rinkos kūrėjų nėra buvęs Azerbaidžane. Bet dėl finansinės aferos toje šalyje Š.Skyriui teko sumokėti nemažai: nusisukę klientai, smukusi reputacija ir nuostoliai.
Lietuvis nebuvo jos organizatorius, tačiau patikėjo tais, kurie sukūrė gudrią schemą. Būtent jo dėka šie milijonus eurų pradangino Azerbaidžano platybėse.
Jau ruošėsi belangei
Visą vasarą bankininkui teko priprasti prie klausimų, ar jis jau nusipirkęs džiūvėsių. Pats Š.Skyrius jau buvo susitaikęs su mintimi, kad teks paragauti kalinio duonos Estijoje.
Šios šalies teismas jį gegužę pripažino kaltu bendrininkavus vykdant investicinę aferą Azerbaidžane. Lietuvis Baltijos šalių investuotojams siūlė patikėti pinigus nekilnojamojo turto projektui tolimoje šalyje.
Žadamas uždarbis svaigino – 70–80 procentų per metus. Tačiau netruko paaiškėti, kad bendrovė, į kurią lietuvis pritraukė investuotojų, išvis neturi reklamuotų sklypų ant Kaspijos jūros kranto.
Todėl Š.Skyriui teismas Estijoje skyrė 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bent jau trys mėnesiai kalinimo buvo privalomi.
„Jau žinojau, ką veiksiu tuos mėnesius Estijos kalėjime, – darysiu atsispaudimus, naudosiuosi skaitykle. Morališkai tam jau buvau pasiruošęs“, – „Lietuvos rytui“ prisipažino bankininkas.
Negana to, jam kartu su kitais kaltinamaisiais reikėjo atlyginti 5 milijonų eurų žalą.
Kartėlis vis tiek liko
Tačiau Talino apygardos teismas šią savaitę po apeliacijos atleido Š.Skyrių nuo bausmės. Mat senaties terminas baigėsi dar tada, kai jis buvo apkaltintas pirmą kartą.
Tačiau kartėlis Š.Skyriaus širdyje vis tiek liko. Ne tik dėl to, kad investuotojai taip ir neatgavo savo pinigų: lietuviui iš jų buvo pavykę surinkti apie 13 milijonų eurų (44,8 mln. litų).
„Dabar reikia atkurti reputaciją, susigrąžinti klientus“, – ramiai dėstė Š.Skyrius ir neslėpė, kad jam ši istorija kainavo daug nervų. Norėdamas nusiraminti vyras vasarą nesiskyrė su dviračiu.
Patikėję pasiūlyta schema, daugiausia investavo estai, nes būtent šioje šalyje atsirado investicijų projektas. Jos organizatoriai bausmių neišvengė ir gavo realias bausmes. Estijos verslininkui Erki Piirsalu skirta 3 metų, o jo tautiečiui Toniui Haavelui – pustrečių metų belangės.
Patikėjo ir bankų vadovai
Šiandien lietuvis aiškina pats tapęs auka, nes negalėjo net įtarti, kad Estijos bendrovės „Seaside Residence Baku“ antrinė įmonė „Delta Land“ Azerbaidžane neturi jokių sklypų.
Tačiau tai paaiškėjo po to, kai pradėjus plūsti investuotojų pinigams azerbaidžaniečiai pirmiausia įsigijo naują BMW X5 automobilį, galiausiai bankuose išsigrynino apie 8 milijonus eurų ir dingo.
„Aš investuotojams aiškinau, kuo jie rizikuoja. Maniau, kad tai švarus reikalas, nes bendrovė panašų projektą buvo įgyvendinusi Bulgarijoje. Jis man nesukėlė abejonių“, – teigė Š.Skyrius.
Iškalba pasižymintis investicijų bankininkas įkalbėjo ir lietuvius, tarp jų buvo ir žinomų asmenybių – Lietuvos banko ir komercinių bankų skyrių vadovai, žinomi finansininkai.
Daugiausia investavo verslininkas Romualdas Raudonis – 290 tūkstančių eurų. Iš viso lietuviai į projektą Azerbaidžane sukišo apie 1,5 milijono litų. Tarp jų – ir Š.Skyriaus svainis.
Išgelbėjo senatis
Talino apygardos teismo sprendimą išgirdusiam lietuviui liko dvejopi jausmai.
Jis nudžiugo, kad nereikės sėsti į kalėjimą, nereikės mokėti milijonų eurų. Kita vertus, išsisuko tik dėl senaties?
„Norėčiau, kad teismas pripažintų, jog esu nekaltas dėl to, kad esu nekaltas, o ne dėl senaties. Juk akivaizdu, kad nebuvau šios schemos organizatorius, o patikėjau buvusiais klientais Estijoje“, – samprotavo Š.Skyrius.
Tačiau reputacijai atkurti laiko reikės labai daug. „Kai kurie klientai iškart nusisuko ir nutraukė darbą su manimi. Bet dalis jų liko ir dirbame iki šiol. Dėl to esu jiems dėkingas, kad manimi patikėjo“, – pasakojo investicijų bankininkas.
Nors Lietuvos investuotojai prarado pinigus, Š.Skyriui pavyko įtikinti ir juos. Dalis jų per kurį laiką atsiėmė civilinius ieškinius prieš tautietį, nes patikėjo, kad jis buvo tik produkto pardavėjas.
„Tai atrodė patikimai“, -- sako Š.Skyrius. Beje, estai savo pažadą formaliai įvykdė – obligacijų pasirašymo formas tinkamai užpildė, bet kaip paaiškėjo vėliau, jie pinigus į Azerbaidžaną pervedė, tačiau lėšos buvo ne jų, o projektu patikėjusių investuotojų. Dar įdomesni dalykai dėjosi Azerbaidžane. Tuo metu šalies BVP kilo dviženkliais skaičiais, nafta nešė vis daugiau grynųjų. 2007 metais ekonominis bumas neleido abejoti projekto sėkme. Bet vėliau, ėmus aiškėti aferai, sklypą ant Kaspijos jūros kranto turėjusi pirkti „Seaside Residence Baku“ antrinė bendrovė „Delta Land“ negali pateikti jokių nuosavybės dokumentų. Pradėjus plūsti investuotojų pinigams, azerbaidžaniečiai pirmiausia įsigijo naują BMW X5 automobilį, galiausiai bankuose išsigrynino apie 8 milijonus eurų ir dingo. Nedingo tik schemos organizatoriai. Jie tebegyvena Estijoje, nors išvykti iš šalies jiems neleidžiama. Š.Skyrius sako, kad tai jam pamoka visam gyvenimui, todėl į pasiūlymus jis dabar žiūri kur kas atsargiau.
