Pati „Air Lituanica“ tikino esanti nustebusi dėl tokių svarstymų, mat aviacijos verslo įmonės veiklos pradžioje visuomet patiria nuostolių.
„Ne paslaptis, kaip ir planuota verslo plane, oro bendrovės veikla yra nuostolinga, dėl to akcininkai nuolat ieško papildomų investicijų, mes aktyviai dirbame ir keliame pardavimą. Pardavimas auga, plečiame krypčių skaičių, kad galėtume gauti didesnes pajamas“, – sakė oro bendrovės atstovė Sandra Meškauskaitė.
Problema – investuotojas
Šiuo metu jokio strateginio investuotojo įmonė neturi. Įstatinis bendrovės kapitalas – 24 mln. litų, savivaldybei ir jos antrinėms įmonėms priklauso 81,34 proc. „Air Lituanica“ akcijų.
„Buvo žadama, kad ateis strateginis investuotojas, kuris savo lėšomis išplės veiklą. Tuo ir turėjo viskas baigtis, bet faktinė situacija yra tokia, kad Vilniaus savivaldybė ir toliau – vienintelė šios įmonės akcininkė ir stabiliai dotuoja jos veiklą“, – kalbėjo Vilniaus miesto tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas.
Praėjusią savaitę „Air Lituanica“ pradėjo stiprinti pozicijas Baltarusijoje. Lietuvos kaimynė jau seniai junta plačios skrydžių geografijos trūkumą. Kad lietuviški prekių ženklai Baltarusijoje yra vertinami ir asocijuojasi su kokybe už gerą kainą, turėtų tik sustiprinti bendrovės pozicijas.
Konservatorių teigimu, per visą įmonės gyvavimo laiką nuostoliai siekia 30,5 mln. litų.
„Pastarajame tarybos posėdyje vėl buvo numatyta skirta 3 mln. litų. Įmonės padėtis tokia, kai reikia priimti neatidėliotinus sprendimus. O kokia tolimesnė jos vizija perspektyvoje – nežinoma“, – kolegai antrino partijos bičiulis Gediminas Švilpa.
Tarybos nariams nerimą kelia oro linijų bendrovės direktoriaus atlyginimas. Esą jis gauna net 40,5 tūkst. litų per mėnesį, o visos skrydžių kryptys – nuostolingos.
„Air Lituanica“ pirmadienį paskelbė naują kryptį – nuo kitų metų oro linijų bendrovė pradeda vykdyti skrydžius į Stokholmo centre esantį „Bromma“ oro uostą. Nuo sausio 26 dienos per savaitę bus pasiūlyta 10 skrydžių.
Kreipsis į FNTT
„A.Zuokas turi pripažinti, kad šis jo žaidimas nepavyko. Miestui tai kainuoja per daug pinigų ir reikia imtis ryžtingų veiksmų įmonei uždaryti. Perspektyvų jokių nėra. Savivaldybė turi nutraukti šią pinigų pumpavimo gyslą“, – ryžtingai apie tolesnius Vilniaus tarybos veiksmus pasakojo V.Benkunskas.
Tiesa, paklausus, ką su bendrove tektų daryti, jeigu po savivaldos rinkimų konservatoriai vis dėlto sudarytų valdančiąją daugumą Vilniaus mieste, V.Benkunskas nebuvo toks kategoriškas.
„Pradėtume nuo finansinio audito, kad atskleistume visuomenei ir kreditoriams, kokia šios įmonės finansinė situacija. O jeigu Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija nesusidomėtų projektu, kad jį reikėtų gelbėti, bendrovę tektų uždaryti“, – teigė politikas.
Konservatoriai taip pat esą įžvelgia nusikalstamos veikos požymių, todėl kreipsis į Generalinę prokuratūrą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). Bendrovė neva savinasi savivaldybės lėšas ir sumaišė viešuosius, ir privačiuosius interesus. V.Benkuskas apkaltino bendrovės steigėjus, kad jie, įkūrę įmonę, sumanė plauti pinigus.
„Air Lituanica“ yra naujas aviacijos rinkos vežėjas, savo veiklą pradėjęs praėjusių metų birželio 30 dieną. Šiandien – tai konkurencingas žaidėjas Vilniaus oro uoste. Iš Lietuvos sostinės įmonė skraidina į Amsterdamą, Berlyną, Briuselį, Prahą, Miuncheną, Paryžių, Taliną ir Bilundą.
Rodiklius pateikė
Oro linijų bendrovė per penkiolika veiklos mėnesių pervežė 150 tūkst. keleivių, nuolat didėja bilietų pardavimas, tačiau, kaip ir buvo planuota, veiklos rezultatas per šį laikotarpį vis dar yra neigiamas.
„Air Lituanica“ verslo plane numatyta, kad pirmuosius trejus metus įmonės finansinis rezultatas nebus teigiamas. Aviacinio verslo pradžia yra labai sudėtinga, reikia daug lėšų veiklos plėtrai – „Air Lituanica“ nuolat plečia savo skrydžių geografiją ir didina skrydžių skaičių. Šiandien kaip tik prasidėjo prekyba bilietais dar vienu maršrutu – į Stokholmo „Bromma“ oro uostą. Skrydžiai bus vykdomi nuo sausio 26 d.
Nuo rugpjūčio 31 d. atnaujinti tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Amsterdamą ir siūlomi jungiamieji skrydžiai su „KLM Royal Dutch Airlines“ per Amsterdamą ir „Air France“ per Paryžių. Šiuo metu populiariausios jungtys – Marselis, Aberdynas, Glazgas, Venecija, Bordo, Madridas, Nica, Dubajus. Nė viena šių krypčių nėra tiesiogiai pasiekiama iš Lietuvos, todėl dėl jungčių su didžiaisiais Europos skrydžių centrais lengviau pasiekti Lietuvą.
Per aštuonis šių metų mėnesius daugiausia keleivių „Air Lituanica“ skraidino maršrutu Vilnius–Talinas – 16,7 tūkst., iš Vilniaus į Paryžių – 14,9 tūkst., į Miuncheną – 13,4 tūkst., į Berlyną – 12,4 tūkst., į Prahą – 9,2 tūkst., į Briuselį – 8,4 tūkst. Nors iš Vilniaus į Bilundą skrydžiai pradėti tik birželio antroje pusėje, iki spalio pradžios jau pervežta 4 tūkst. keleivių. Vidutinis orlaivių užpildymas – 57 proc.
57 proc. „Air Lituanica” bilietų parduodama užsienio šalyse, 43 proc. – Lietuvoje. Daugiausia parduodama Estijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Dabar vyksta aktyvi plėtra į Baltarusijos rinką – oficialiu bendrovės komerciniu atstovu tapo agentūra „Ticketing Airport Services Belarus“. Ji rūpinasi „Air Lituanica“ skrydžių bilietų platinimu Baltarusijos rinkoje ir atstovauja kompanijai rinkodaros ir turizmo rinkos klausimais.
„Air Lituanica“ įstatinis kapitalas sausio mėnesį buvo padidintas iki 11,276 mln. litų, šiuo metu jis siekia 23,973 mln. litų. Kompanijos akcininku tapo AB „Lietuvos pašto“ antrinė įmonė UAB „Baltic Post“, kuri investavo 86 tūkst. litų ir tapo tiesiogine UAB „Air Lituanica“ akcininke, o „Air Lituanica Club“, jungianti daugiau nei 40 fizinių ir juridinių asmenų, investavo 3,44 mln. litų ir per kitus mėnesius dalimis didino kapitalo dalį iki beveik 4,4 mln. litų. Liepos mėnesį „Air Lituanica“ kapitalas per UAB „Air Vilnius Group“ dalį buvo pradėtas didinti iki 21,8 mln., rugsėjį prasidėjo kapitalo didinimo procedūros dėl dar 2 mln. litų, tad šiuo metu UAB „Air Vilnius Group“ dalis yra 19,5 mln. litų.
Kapitalo didinimas vyksta pagal įmonės verslo planą, dar šiais metais yra numatytas įstatinio kapitalo didinimas per „Air Lituanica Club“ dalį. Taip pat gruodžio mėnesį bus paskelbtas Švedijos karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto sprendimas dėl nutrūkusio bendradarbiavimo su Estijos įmonės „Estonian Air“ nuostolių atlyginimo. Praėjusių metų gruodžio pradžioje „Air Lituanica“ inicijavo arbitražo procesą prieš kompaniją „Estonian Air“ ir pateikė pranešimą Stokholmo arbitražui. „Air Lituanica“ ieškinio suma yra daugiau nei 7,4 mln. litų.
„Air Lituanica“ iš Vilniaus oro uosto skraidina į pagrindinius Briuselio, Amsterdamo, Berlyno, Prahos, Miuncheno, Paryžius, Bilundo, Talino oro uostus, o šią vasarą vykdė sezoninius skrydžius į Švedijos miestus Geteborgą ir Malmę. Nuo sausio 26 d. pradės skrydžius į Stokholmą. Didžiųjų metų švenčių laikotarpiu – nuo gruodžio 19 d. iki sausio 4 d. – oro linijų bendrovė „Air Lituanica” vykdys tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Londoną, Edinburgą ir Geteborgą. „Air Lituanica“ skrydžiai yra vykdomi 86 vietų „Embraer 175“ ir 49 vietų „Embraer 145“ orlaiviais.
