Rusija nemyli lietuviško maisto, bet dievina alkoholį

Dėl geopolitinės įtampos sunkius laikus išgyvena ne tik Rusijos, bet ir euro zonos rinka. O didžiausią nerimą ekonomistams kelia stabtelėjusi Vokietija, Lietuvos euro įsivedimo diena ir šalies eksportas.

Būtent alkoholiniai gėrimai nėra ir nebuvo uždrausti įvežti į Rusiją.<br>V.Balkūno nuotr.
Būtent alkoholiniai gėrimai nėra ir nebuvo uždrausti įvežti į Rusiją.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Evelina Žičkevičiūtė

2014-10-29 18:12, atnaujinta 2018-01-24 05:33

„Matėme, kas buvo, kai Latvija įsivedė eurą. 3-4 mėnesius latviai tai vadino „euro pagiriomis“. Niekas nevyko, visi bandė latus perskaičiuoti į eurus. Vyko stebėjimas, kad darosi su kainomis, kas atsitiks. Latvija net vienu metu buvo išsigandusi“, – šių metų pradžią Latvijoje prisiminė SEB prezidento pavaduotojas Aivaras Čičelis.

Ekonomistas neabejoja, kad tai teks ištverti ir nuo kitų metų naująją valiutą įsivedančiai Lietuvai. Prognozuojama, kad lietuviams turėtų būti sunkus pirmasis pusmetis, kai gyventojams teks persiorientuoti nuo lito į eurą. 

Sankcijos turi įtakos

„Problema, kad kur daugiausiai keliauja lietuvių eksportas šiuo metu pakankamai sudėtingoje situacijoje – euro zona ir Rusija. Nors bendrai pasaulio ekonomika yra šviesi, tačiau per 2014 metus prognozės buvo palaipsniui mažinamos“ , – apie sunkius Lietuvos eksporto laikus kalbėjo SEB vyriausioji analitikė Vilia Tauraitė.

Antras pagal svarbumą Lietuvos eksportui regionas – NVS šalys. 22 procentus sudaro Rusija. Pasak V. Tauraitės, ūkis juda į priešingą pusę ir kitais metais tikimasi, kad susitrauks. Pirmiausia dėl to, kad smunka investicijos, eksportas, įvestos sankcijos, kurios kenkia ir pačios Rusijos ekonomikai.

„Dėl didėjančios infliacijos, vartotojų gyvenimo kokybės blogėjimo. Galų gale ir naftos kainos – vienas svarbiausių veiksnių Rusijos ekonomikai. Jos yra žemos ir yra tikimasi, kad jos ir toliau išliks tokios pačios“, – teigė SEB banko analitikė.

Ekonomistai sutaria, kad geopolitinė įtampa išliks dar keletą metų. Tačiau menki sutrikimai gali daryti įtaką akcijų rinkoms ir ekonomikai.

Įvestos sankcijos Rusijai, taip pat turi įtakos ir Lietuvai. Tai neigiamai atsiliepia lūkesčiams, kurių turi tiek įmonės, tiek vartotojai. Taip stabdomas vartojimas ir investavimas.

Transportas išsigelbės

„Mūsų transporto sektorius atrodo kitaip nei 2009 metais. Anksčiau tai būdavo šeimos verslas: mama buhalterė, tėtis – direktorius, sūnūs – vairuotojai. 4-5 vilkikai, nėra tiesioginiu užsakovų“, – kokios transporto įmonės vyravo Lietuvoje prieš penkmetį sakė A.Čičelis.

SEB prezidento pavaduotojo teigimu, Lietuvos transporto sektorius jau seniai suprato, kad yra priklausomybė nuo Rusijos. Todėl buvo nuspręsta į ją turėti ne daugiau nei trečdalio užsakymų.

„Žinau tik kelias kompanijas, kurios turėjo daugiau nei 50 proc. užsakymų į Rusiją. Rinka labai stipriai pasikeitė. Daugeliui įmonių tai reiškia 25 proc. pardavimų, – kalbėjo A.Čičelis. – Europoje yra pusantro milijono vilkikų, iš jų – 25 tūkst. važiuoja į Rusiją. Perorientuoti juos į Europą nėra taip sunku. Tai – mažiau nei vienas procentas.

Šiuo metu Lietuvos transporto įmonės – pakankamai konsoliduotos, turi tiesioginius užsakovus ir vyksta procesas įdarbinti vilkikus Vakarų Europoje.“

Įdomu tai, kad lietuviai į Rusiją vežė ne tik maisto produktus, bet ir daug alkoholinių gėrimų. Būtent alkoholiniai gėrimai nėra ir nebuvo uždrausti įvežti į šalį.

„Turbūt Putinas suprato, kad uždrausti alkoholinių gėrimų importą būtų pakankamai pavojinga. Lietuvos kompanijos yra labi stiprios vežant alkoholinius gėrimus į Rusiją. Šis sektorius stebėtinai gerai išliko ir gyvena“, – ironiškai sakė A.Čičelis.

Tačiau ekonomistų teigimu, euro silpnėjimas ne tik JAV dolerio, bet ir Lenkijos zloto, Didžiosios Britanijos svaro atžvilgiu padeda mūsų šalies eksportui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.