Slovėnijos verslininkai dėl Rusijos paskutinių kelnių nesimauna

Slovėnijos žemės ūkio ministro teigimu, nuo Rusijos embargo labiausiai nukentėjo verslininkai, kurie augina ir į Rusiją eksportuoja obuolius, praneša LRT radijas, apžvelgdamas Slovėnijos verslo naujienas. Verslininkai iš rinkos turės pašalinti apie 4,5 tūkst. tonų obuolių, tad vyriausybė stengiasi tam tikromis reformomis jiems padėti.

Daugiau nuotraukų (1)

Ieva Lauraitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, lrt.lt

Oct 31, 2014, 9:51 AM, atnaujinta Jan 24, 2018, 12:34 AM

Todėl po Rusijos sankcijų šalies verslininkams buvo leista iš rinkos pašalinti kai kuriuos vaisius ir daržoves bei nemokamai juos išdalyti humanitarinėms organizacijoms, padedančioms socialiai remtiniems žmonėms. Taip pat verslininkams kompensuojama dalis lėšų ir nuostolių – už 100 kg maisto prekių pašalinimą iš rinkos jie gauna 17 eurų kompensaciją.

Nors Rusija yra viena iš dešimties svarbiausių Slovėnijos verslo partnerių, jos embargas ES prekėms kol kas didelių nuostolių Slovėnijos ekonomikai nesudaro. Teigiama, kad kol kas dėl sankcijų apribotas eksportas į Rusiją sumažėjo tik 10 mln. eurų, o tai sudaro apie 1 proc. visos prekybos su Rusija.

Dėl embargo nukentėjo tik kai kurios Slovėnijos verslo šakos, pavyzdžiui, maisto prekių eksportas. Jis į Rusiją sudaro apie 30 mln. eurų. Iš jų – 10–11 mln. eurų sudaro sankcionuotų maisto prekių eksportas.

Auga valstybės skola

Slovėnijos ekonomikos situacija gerėja. Tai atspindi kai kurie ekonomikos rodikliai ir ekspertų prognozės. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, biudžeto deficitas sumažėjo ir siekia 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vietiniai ekspertai prognozuoja, kad BVP augimas Slovėnijoje šiais metais sieks 1–2 proc. Teigiama, kad tokį augimą lemia padidėjęs eksportas bei investicijos. Be to, šalyje pamažu mažėja nedarbo lygis. Šiuo metu jis siekia 12,5 proc. Nemažą dalį bedarbių sudaro jaunimas.

Vis dėlto valstybės skola, palyginti su 2010 m., padidėjo beveik 100 proc. 2010 m. ji sudarė apie 38 proc. BVP, o šiais metais, kaip prognozuojama, ji viršys 80 proc. BVP.

Mokestis saldiems nealkoholiniams gėrimams

Nors Slovėnijos ekonomikos padėtis gerėja, kai kurie ekonomikos rodikliai viršija normas, nustatytas Mastrichto kriterijais. 12-oji Slovėnijos vyriausybė priima naujas reformas, kad sumažintų biudžeto deficitą, kuris yra didesnis, nei nustatyta Mastrichto kriterijais.

Viena reforma – papildomas mokestis cukrui ir kitiems papildams, naudojamiems gaminant nealkoholinius gėrimus. Tikimasi, kad dėl to biudžeto įplaukos padidės 8 mln. eurų. Tačiau saldžių nealkoholinių gėrimų gamintojai įspėja, kad, padidinus cukraus kainas, pabrangs patys saldūs nealkoholiniai gėrimai ir sumažės jų apyvarta, todėl gali tekti atleisti dalį darbuotojų.

Slovėnijoje šiuo metu yra 15 įmonių, kurios gamina nealkoholinius gėrimus. Jose dirba 366 darbuotojai, o visų šių įmonių pajamos siekia 55 mln. eurų.

Tačiau gydytojai šiai vyriausybės reformai pritaria. Slovėnijos ekspertai teigia, kad saldžių nealkoholinių gėrimų slovėnai suvartoja labai daug ir yra vieni pirmaujančių ES. Teigiama, kad daugiau nei 40 proc. visų gėrimų, kuriuos geria vaikai ir jaunimas, yra gėrimai su papildomu cukraus kiekiu.

Įrodyta, kad saldūs gėrimai kenkia sveikatai, veikia antsvorio ir II tipo cukrinio diabeto atsiradimą. Pediatrijos klinikos atstovė teigia, jog gydytojai pasisako už tai, kad įplaukos į biudžetą, kurios bus gautos papildomai apmokestinus saldžius nealkoholinius gėrimus, būtų panaudotos siekiant užtikrinti sveikesnį maistą vaikams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.