Svarsto įšaldyti lėšas
„Bandėme susirasti draudikus, tačiau net didžiausi rinkos žaidėjai negali nieko pasiūlyti ir nieko nežino. Kai pasakėme, kad mums iki lapkričio 1 dienos mirk gyvenk reikia draudimo, atsakė, kad jie patys tik pirmadienį, lapkričio 3-ąją, tikisi gauti iš Turizmo departamento nurodymus, koks tas draudimas turi būti“, - savo patirtimi dalijosi „Mūsų odisėjos“ direktorė Regina Navickienė.
Pasak pašnekovės, ji tik šią savaitę iš Turizmo departamento sulaukė priminimo, kad nevykdo nurodymų – apsidrausti 50 tūkst. litų sumai, kuri privaloma vietos turizmo paslaugų operatoriams. Tačiau šis priminimas buvo pirmoji R.Navickienės pažintis su naujomis įstatymo nuostatomis. O jei sprendimas įpareigoti vietos turizmo verslo atstovus apsidrausti priimtas anksčiau, moteris klausia, kodėl tuomet iki galo nebaigti reikalai derinti su draudikais.
Verslininkė išsiaiškino, jog iš dalies įstatymo reikalavimus galima bankui įšaldžius 50 tūkst. litų – sumą, kuriai pagal įstatymą reikia apsidrausti, ir iš finansų institucijos gavus išrašą, jog, esant reikalui, įmonė turės pinigų žalai padengti.
„Bet juk verslui reikia apyvartinių lėšų. Ne visi nori tokią sumą įšaldyti metams. O ką daryti, jei banke 50 tūkst. litų neturi“, - klausė pašnekovė.
Darė, bet nepadarė
Bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento vadovas Tomas Nenartavičius sako, jog tiek Turizmo departamentas, tiek draudikai išsakė nuomonę, kad pagal dabartinį Turizmo įstatymo ir taisyklių reglamentavimą kelionių organizatoriams, užsiimantiems vietiniu turizmu, kelionių organizatoriaus laidavimą išduoti galima. Tačiau nuo lapkričio 1 d. įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, laidavimo draudimo pateikimo Turizmo departamentui reglamentavimas tampa neaiškus, kadangi Vyriausybė dar nėra patvirtinusi naujos draudimo taisyklių redakcijos.
„Kad klientai gautų tinkamą draudimo paslaugą, būtina kuo greičiau patvirtinti naujas draudimo taisykles, atitinkančias naują Turizmo įstatymo redakciją. Teikiamos savanoriškos kelionių draudimo paslaugos nėra lygiavertis draudimo produktas kelionių organizatorių prievolėms užtikrinti. Kelionių draudimo sutartį turintis asmuo apsisaugo nuo papildomos finansinės naštos per kelionę įvykus nelaimingam atsitikimui. Tačiau kelionių organizatorių prievolių užtikrinimas vartotojui reikalingas kompensuoti jo patirtus nuostolius, jei kelionių organizatorius taptų nemokus ir negebėtų įvykdyti prisiimtų kelionės organizavimo įsipareigojimų“, - aiškino T.Nenartavičius.
Kitos draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje direktorius Tadeušas Podvorskis teigė, jog draudikams susitikus su Ūkio ministerijos ir Turizmo departamento atstovais buvo nutarta, kad vietinio turizmo kelionių organizatorių veiklai apdrausti nebus kuriamas naujas teisės aktas, nustatantis draudimo taisykles. Sprendimas – nežymiai pakoreguoti esamą teisės aktą, kuris nustato išvykstamo turizmo draudimo sąlygas, išplečiant jį ir vietiniam turizmui.
„Tam, kad užtikrintume klientų veiklos tęstinumą, nusprendėme teikti tokį draudimą vadovaudamiesi esamu teisės aktu ir naujai įsigaliojusio įstatymo redakcija. Susitikus su minėtų valstybės institucijų atstovais nutarta, kad toks draudimas pagal šiandien galiojančius teisės aktus būtų tinkamas ir ateityje jo keisti nereikės, nes neplanuojama jokių esminių naujovių ruošiamuosiuose draudimo taisyklių pakeitimuose, dėl kurių reikėtų reikalauti kitokio draudimo“, - kalbėjo T.Podvorskis.
Laukia raštelių
Kokią išeitį iš painiavos verslininkams siūlo pats Turizmo departamentas?
Jo Teisinio reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė Silvija Vencevičienė pripažįsta, kai kai kurie kelionių organizatoriai, užsiimantys vietiniu ir atvykstamuoju turizmu, keičia veiklą ir praneša, jog vietiniu turizmu nebesivers. Kiti gi departamentui praneša, kad derasi su draudimo kompanijomis, o šios kol kas nepasiūlo jokio modelio.
Būtent tai ir siūlo S.Vencevičienė: keisti veiklos profilį arba departamentui atsiųsti bent el.laišką, kuriame nurodoma, kad reikalus bandoma tvarkyti.
„Departamentas nuo lapkričio 1 d. nepuls bausti ir nuo šios dienos verslui stabdyti veiklos nereikia. Tik reikia bent paprastu el.laišku mus informuoti“, - lrytas.lt kalbėjo S.Vencenvičienė.
Stums į šešėlį
Vis dėlto Turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė akcentuoja ne tiek iki galo nesustyguotą perėjimą prie naujovių, kiek jų žalą skaidriai veikiančiam verslui.
„Apie 50 proc. vietinio turizmo verslo veikia šešėlyje. Uždėdami sąžiningai veikiantiems verslininkams didesnę finansinę naštą, pastūmės juos į šešėlį arba paskatins apskritai nebevykdyti šios veiklos. Galiausiai – ant kieno pečių bus perkeltas draudimas? Ant vartotojo, vadinasi, brangs kelionės“, - komentavo Ž.Gavelienė.
Ji baiminasi, jog reikalavimas turėti mažiausiai 50 tūkst. litų draudimą kai kuriems verslininkams gali būti pražūtingas. Pasak pašnekovės, tie verslininkai, kurie veikia ir kaip atvykstamojo, ir kaip išvykstamojo turizmo operatoriai, itin skausmingai nurodymo apsidrausti nepajus. Tačiau vien vietiniu turizmu besiverčiantys rinkos žaidėjai paprastai būna smulkios įmonės, plėtojančios nišinį, tarkime, senjorų, turizmą. Todėl 50 tūkst. litų suma jiems gali būti nepakeliama.
Verslininkė R.Navickienė taip pat mano, jog 50 tūkst. litų – neadekvati suma. Moteris skaičiuoja: „Vietinis turizmas – tai 50 vietų autobusas. Neįvykdžius pažadų, visi 50 keleivių tuoj pat parašytų skundą. Tačiau draudimo suma 50-iai keleivių turėtų būti 5-7 tūkst. litų, o ne 50 tūkstančių“, - kalbėjo verslininkė.
