Rusijos turtuolių pinigines papurtys nemenki mokesčiai

Lietuvos politikai niekaip neapsisprendžia dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Užtat Rusija mus aplenkė: šios šalies gyventojai turės mokėti. Kai kurie – ne taip ir mažai.

Daugiau nuotraukų (1)

Aleksandras Procenka („Lietuvos rytas“)

Nov 2, 2014, 10:25 AM, atnaujinta Jan 23, 2018, 6:16 PM

Už žemę ar nekilnojamąjį turtą Rusija jau seniai lupa mokesčius, tačiau tokius menkus, kad niekas nekreipia dėmesio. Mat jie skaičiuojami pagal turto inventorizavimo vertę – atskaitomas nusidėvėjimas.

Tačiau nuo kitų metų pradžios skaitiklis pradės suktis kitaip: mokesčius valstybė lups pagal kadastrinę vertę. Anot valdžios atstovų, ji tik 15–20 proc. skirsis nuo rinkos vertės.

Todėl tiems, kurie Maskvoje turi kad ir anaiptol ne prabangų sovietinės statybos butą, teks rimtai taupyti.

Turtingieji mokės daugiau

Visos pajamos iš šio mokesčio atiteks savivaldai, todėl pastaroji ir nustato tarifus. Kaip ir priklauso, Maskva juos paskelbė pirmoji. Už butą, vilą, garažą ar bet kokį kitokį statinį, kurio kadastrinė vertė siekia iki 10 mln. rublių (630 tūkst. litų), teks mokėti 0,1 proc. per metus.

Jei nekilnojamasis turtas vertas iki 20 mln. rublių, tarifas kyla iki 0,15 proc., nuo 20 iki 50 mln. rublių – 0,2 proc., iki 300 mln. rublių – 0,3 proc.

O brangesnio nei 300 mln. rublių (18,93 mln. litų) buto ar namo savininkas per metus valstybei turės atseikėti visus 2 procentus. Dabartiniu kursu – net 378 tūkst. litų.

Tiesa, kiekvienas savininkas turės lengvatą: mokestis nebus skaičiuojamas už 20 kvadratinių metrų bute ir 50 kvadratinių metrų name.

Pensininkams – išimtis

Ką reiškia tokie tarifai? Antai mano bičiulis Olegas, gyvenantis 44 kvadratinių metrų bute Rusijos sostinėje, turės valstybei per metus atseikėti apie 7,5 tūkst. rublių (470 litų) vietoj dabar mokamų 700 rublių (apie 45 litus).

Menkniekis? Tarkime. O štai žymieji kino režisieriaus Nikitos Michalkovo apartamentai vertinami 70 mln. rublių, tad jo įmoka į biudžetą kasmet turėtų siekti 240 tūkst. rublių (15 tūkst. litų).

Tik nesieks, nes 69 metų kūrėjas yra pensininkas, o jiems už vieną turimą butą mokesčiai nebus skaičiuojami.

68 metų politikas Vladimiras Žirinovskis gyvena 126 mln. rublių (7,95 mln. litų) įvertintame kotedže. Bet dėl savo garbaus amžiaus 378 tūkst. rublių (23,8 tūkst. litų) kasmet jis irgi nemokės.

Kaip ir Ala Pugačiova, kurios butas vertas apie 200 mln. rublių (12,62 mln. litų). 65 metų atlikėja išvengs prievolės kiekvienais metais valstybės biudžetą papildyti maždaug 600 tūkst. rublių (38 tūkst. litų).

Tiesa, dabar su vaikais ji glaudžiasi gerokai jaunesnio savo vyro Maksimo Galkino pilaitėje Pamaskvyje. O ši pilaitė, kaip teigiama, kainavo net 30 mln. JAV dolerių. Todėl 38 metų jos savininkas gali būti nemaloniai nustebintas: jis kasmet valstybei turėtų atseikėti pagal aukščiausią – 2 proc. tarifą.

Ką daryti senbuviams?

Turtuoliai šiuo įstatymu gal ir nepatenkinti, tačiau tyli. Pigesnių butų ar namų savininkai irgi. Juolab kad valstybė suteikė laiko priprasti: pirmaisiais metais visiems bus taikoma 80 proc. mokesčio nuolaida, antraisiais – 60 proc. ir taip toliau.

Vis dėlto nekilnojamojo turto ekspertai įžvelgė ir grėsmių. Pirmiausia – mokestis įvedamas tuo metu, kai Rusijoje prasidėjo tikra ekonomikos krizė, tad daugeliui žmonių 10–15 tūkst. rublių anaiptol nėra nereikšminga suma.

Kita vertus, nuskriausti gali jaustis didmiesčių senbuviai. Antai Maskvos Sodų žiedo viduryje yra ir naujų gyvenamųjų kompleksų, ir menančių caro laikus.

„Senuose namuose daugiausia gyvena Maskvos senbuviai, kuriems butai čia buvo paskirti dar praėjusiame šimtmetyje, arba jų paveldėtojai.

Naujasis įstatymas privers juos kraustytis iš sostinės centro į priemiesčius, kur butai daug pigesni“, – prognozavo nekilnojamojo turto bendrovės „Metrium Grupp“ vadovė Marina Litineckaja.

Tai reiškia, kad ilgainiui Maskvos centre galės gyventi tiktai turtuoliai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.