Penktadienį Rusijos centrinis bankas nusprendė padidinti bazinę palūkanų normą iš karto 1,5 procentinio punkto – nuo 8 iki 9,5 procento. Bankas pasišovė stabdyti infliaciją, kuri praeitą mėsesį jau perkopė 8 proc., lyginant su praeitais metais. Palūkanų normos padidinimas taip pat turėjo sustabdyti Rusijos valiutos nuvertėjimą - nuo metų pradžios euro ir dolerio atžvilgiu ji atpigo bemaž penktadaliu. Tačiau Rusijos centrinis bankas patyrė skaudžią nesėkmę. Pakėlus palūkanų normą rublis ėmė stiprėti, tačiau tai truko vos septynias minutes. Po to Rusijos valiuta vėl ėmė silpnėti.
Ketvirtasis palūkanų normos padidinimas
Penktadienį Rusijos centrinis bankas jau ketvirtą kartą šiais metais padidino bazinę palūkanų normą, kuri metų pradžioje buvo 5,5 procento. Apie pirmąjį palūkanų normos padidinimą iki 7 proc. paskelbta kovo 3 dieną, kada prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, ir Maskvos biržoje kilo panika. Tuomet smarkiai nukrito Rusijos valiutos kursas, o Maskvos vertybinių popierių biržos indeksas per kelias valandas nukrito 10 procentų. Tuometis Rusijos ekonominės plėtros ministro pavaduotojas, o šiuo metu Rusijos centrinio banko valdytojo pavaduotojas Andrejus Klepačas šį šuolišką palūkanų normos padidinimą kovo mėnesį aiškino reakcija į „isterišką spaudimą“ rubliui.
Iš pradžių Rusijos centrinis bankas taip pat pareiškė, kad tai laikina priemonė, bazinė palūkanų norma yra padidinta mėnesiui, ilgiausiai – pusei metų. Tačiau jau balandžio pabaigoje Rusijos centrinis bankas vėl padidino palūkanų normas, eilinį kartą tokį sprendimą priėmė liepos pabaigoje, o paskui ir spalio pabaigoje. Pasak kai kurių Rusijos bankininkų paskutinis palūkanų normos padidinimas situacijos valiutų rinkoje nepagerino, nes tai pernelyg pavėluotas veiksmas. Natalija Orlova iš „Alfa-Bank“ sakė, kad palūkanų normos turėjo būti padidintos dar prieš mėnesį. Nes kaip tik spalį rublio vertės kritimas paspartėjo. Tai buvo naftos kainų kritimo priežastis, o pajamos iš naftos pardavimo duoda apie pusę Rusijos biudžeto pajamų ir yra pagrindinis užsienio valiutos šaltinis Rusijos užsienio prekyboje. Spalį Londono biržoje europietiškos „Brent“ markės naftos kainos buvo pačios žemiausios per pastaruosius ketverius metus.
Brangiai kainuojančios intervencijos
Rusijos centrinis bankas, gindamas rublį, galėjo apsispręsti eilinį kartą smarkiai padidinti palūkanų normas, kadangi tiesioginės intervencijos į valiutų rinką nedavė rezultatų. Nuo spalio pradžios iki praeito trečiadienio Rusijos rubliui ginti Centrinis bankas iš viso skyrė apie 27 mlrd. dolerių. Tačiau tai nesustabdė Rusijos valiutos kritimo, o tik padidino šio banko šiųmetes išlaidas intervencijoms jau beveik iki 70 mlrd. JAV dolerių. Kai kurių Rusijos analitikų nuomone rublio vertės kritimo nepavyko sustabdyti, kadangi Rusijoje trūksta dolerių. Dėl naftos kainų kritimo doleriai į Rusiją plaukia vis mažesne srove, o dėl agresijos prieš Ukrainą Rusijos firmos turi dar ir pinigų skolinimosi Vakaruose problemų. Nuo rugsėjo Europos Sąjunga, JAV ir Kanada taip pat oficialiai uždraudė duoti paskolas ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui penkiems didžiausiems Rusijos bankams ir keletui naftos koncernų. Šiuo metu Rusijos koncernams reikia užsienio valiutos, kad iki kitų metų pabaigos galėtų padengti virš 120 mlrd. dolerių kreditų, kuriuos anksčiau paėmė iš Vakarų.
