Pasak jo, euro zonos kontekste Lietuva viena iš tų šalių, kurios ekonomika auga be specialiųjų skatinimo priemonių.
Atsigavimas – tik 2016 metais
„Swedbank“ nekeičia šių metų prognozės ir mano, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 3,0 proc., o kitąmet jis ūgtels iki 3,3 proc., 0,2 procento mažiau, nei prognozuota anksčiau. Banko ekonomistai mano, kad šalies ekonomikos augimą slopinančių išorinių ir vidinių trikdžių Lietuva nebejaus tik 2016 metais, kai BVP augimas paspartės iki 3,8 proc., o vidutinis darbo užmokestis didės net 7 proc.
Prastesni įmonių lūkesčiai ir investicinių planų atidėjimas greičiausiai išliks vienu iš augimą slopinsiančių veiksnių. Prognozuojama, kad šiemet šiek tiek susitraukęs prekių ir paslaugų eksportas kitais metais jau padidės 3,5 procento. Tačiau pagrindinį ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo impulsą duos ne eksportas, o toliau sparčiai augantis vartojimas.
Paslaugos brangs
„Pastarojo meto geopolitinė įtampa atsispindi ir gyventojų lūkesčiuose. Pagrindinis Lietuvai rūpintis klausimas – Rusijos užsienio politika. Ji nieko gero nežada. Neaišku, kiek Rusija pati linkusi koreguoti savo elgseną ir politiką, kad sulauktų sankcijų atšaukimo", – įžvalgomis dalijosi N. Mačiulis.
Anot jo, kalbėti apie Rusijos grįžimą į spartaus augimo kelią per anksti. Jo teigimu, kol kas kuriamas tik butaforinis įvaizdis, kad didėja biudžeto pajamos, tačiau jau kitąmet tas įvaizdis sugrius.
„Rusijos ekonomika greičiausiai netrukus pasiners į recesiją, be užsienio investicijų ir vakarietiškų technologijų jos pramonės laukia dekadansas", – teigė banko analitikas.
Ekonomistai mano, kad Lietuvos ekonomika, nepaisant Rusijos ekonominių sankcijų, bus sparčiausiai auganti Vidurio ir Rytų Europos regione. Prognozuojama, kad šiemet šiek tiek susitraukęs prekių ir paslaugų eksportas kitais metais padidės iki 3,5 procento. Tačiau pagrindinį ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo impulsą duos ne eksportas, o toliau augantis vartojimas.
Ekonomistai ateinančių metų infliacijos prognozę sumažino iki 1,5 procento. Jų vertinimu, vidutinių kainų augimą lems tik brangstančios paslaugos, o vidutinė vartojimo prekių kaina nepasikeis.
Infliacija 2016 metais padidės iki 2 proc., o pagrindinė to priežastis bus didėjančios darbo sąnaudos – prognozuojama, kad vidutinis darbo mokestis augs net 7 procentais.
Atlyginimai didės, bet netolygiai
Ir 2015, ir 2016 metais vidutinio darbo užmokestis augs beveik keturis kartus sparčiau nei kainos.
„Net ir didžiausiems skeptikams bus sunku piktintis euro įvedimu“, – teigė ekonomistas.
Jo teigimu, gera žinia, paveiksianti vartotojų lūkesčius, yra ta, kad aušta pigesnių energetinių išteklių diena.
„Vienintelis veiksnys, kuris gali branginti prekes ir paslaugas, bus pingantis euras. Jis brangins importuojamas prekes“, – sakė N.Mačiulis.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad darbo užmokestis ir toliau didės netolygiai.
„Valdžia prognozuoja didinti minimalų mėnesinį atlyginimą nuo kitų metų vidurio, bet daugiau ekonominių prielaidų tai daryti bus 2016 metais. (...) Dabartinis MMA didinimas sunkiai įsivaizduojamas.
Beveik trečdalis viešojo sektoriaus darbuotojų uždirba ne daugiau kaip 1500 litų, tai tolimesnis minimalaus atlyginimo didėjimas sukuria keistą socializmą, kur darbo užmokestis viešajame sektoriuje nepriklauso nuo išsilavinimo, kompetencijų ir patirties. Tikimės, kad tokios situacijos pavyks išvengti, ir Vyriausybė suplanuos minimalų atlyginimą didinti 2016 metais“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, kalbomis apie MMA didinimą politikai siekia įgauti didesnį rinkėjų palaikymą.
„Jeigu būtų aišku, nuo ko nustatomas minimalus mėnesio atlyginimas, pavyzdžiui, 40–50 proc. nuo vidutinio atlyginimo, tuomet įmonėms būtų lengviau prognozuoti savo veiklą“, – teigė ekonomistas.
Emigrantai „perspjovė“ ir „Sodrą“
Emigrantų į Lietuvą pervedami pinigai šių metų pirmąjį pusmetį išaugo 2,5 procento. Per pirmąjį pusmetį buvo pervesta apie 3 mlrd. litų. Pasak banko eksperto, šie pervedimai rodo akivaizdų emigrantų ryšį su Lietuva.
„Netrukus jie bus didesni nei „Sodros“ išmokos pensininkams“, – sakė N.Mačiulis.
Pasak ekonomisto, pati emigracija yra atslūgusi – dėl migracijos iki šių metų liepos Lietuva prarado vos 13 tūkstančių žmonių. Tai mažiausias rodiklis, kurį fiksuoja Statistikos departamentas.
Įmonės bėga iš Lietuvos
Tačiau, pasibaigus žmonių emigracijos laikotarpiui, prasidėjo įmonių emigracija. Pernai užsienyje buvo investuota 5 mlrd. litų, o šiemet į užsienio rinkas iškeliavo jau 8 mlrd. litų.
„Lietuvos įmonės ieško galimybių kuo daugiau investuoti užsienyje. Ir tai apima įvairius sektorius – eksportuojame ne tik žinias. Daugybė turto valdymo bendrovių perkėlė kapitalą į Nyderlandus, Latviją, Estiją ir Kiprą, Lenkiją, Baltarusiją, Jungtinę Karalystę.
Nuo ko jos bėga? Ir nuo mažos rinkos, ir nuo besitraukiančio gyventojų – darbo rankų skaičiaus. Bet yra ir natūralių priežasčių. Tarkim, apmokestinimo politika nėra palanki“, – tvirtino N.Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, įmones iš Lietuvos gena pelno ir darbo apmokestinimas, darbo santykių lankstumo stygius, ginčytina švietimo sistema, biurokratija ir aukštas korupcijos lygis, sunkiai prognozuojama ir paaiškinama ekonominė politika.
Pasaulis – nesaugi žaidimų aikštelė
Kalbėdamas apie gana palankius Lietuvai ekonominius rodiklius „Swedbank“ ekonomistas įspėjo, kad daug blogesnio pasaulio ekonomikos plėtros scenarijaus tikimybė yra gana didelė.
„Rusijos užsienio politika išlieka neprognozuojama, Kinijos nekilnojamojo turto ir investicijų burbulas tebetemdo padangę, teroristinės organizacijos tebesiautėja ir turbūt išlieka daug kitų nežinomųjų. Pasaulis kol kas nėra saugi žaidimų aikštelė“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.
