2013 m. SEB „Verslo barometro“ duomenimis, 32 proc. mažų ir vidutinių įmonių Lietuvoje planavo diegti inovacijas. 26 proc. mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių ketino pristatyti rinkai naujus produktus ar paslaugas.
Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, vienas iš Ūkio ministerijos prioritetų – skatinti inovacijas ir jų pritaikymą versle, nes tai sudaro prielaidas vystytis technologinei pažangai, leidžia didinti ekonominį konkurencingumą, kurti saugią socialinę aplinką: „Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programoje“ iškeltas tikslas didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą gali būti pasiektas sukuriant efektyviai veikiančią inovacijų sistemą. Todėl svarbu skatinti verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, padėti įmonėms plėtoti savo technologinius sprendimus, kad vėliau šie virstų inovatyviais produktais ar paslaugomis.
„Horizontas 2020“ finansuos inovacijas mažose ir vidutinėse įmonėse
Lietuvos inovatyvumas auga sparčiai. Europos Komisijos vertinimu, tai lemia kvalifikuoti darbuotojai, palankios finansavimo sąlygos bei augančios investicijos į inovacijas.
Pavyzdžiui, 2013 m. pabaigoje Europos Komisija paskelbė apie „Horizontas 2020“ – didžiausią ES mokslinių tyrimų ir inovacijų paramos programą, kurios tikslas – remti inovacijas ir mokslo pažangą, padėsiančią spręsti Europai kylančias problemas. Viena iš pagrindinių programos priemonių – instrumentas mažų ir vidutinių įmonių inovacijų rėmimui, kuriam per septynerius metus planuojama skirti apie 3 mlrd. eurų.
Pirmojo atrankos turo metu sulaukta daugiau nei 2 tūkst. paraiškų iš visos ES. Daugiau nei 300 paraiškų atitiko kriterijus, o maždaug pusė jų gavo finansavimą pirmajam etapui. Tarp jų – ir viena Lietuvos įmonė – „Ars Lab“, pristačiusi elektroninę nosį „Peres“.
Lietuviška „nosis“ reikalinga Europai
„Peres“ – nedidelis į nuotolinio valdymo pultelį panašus įrenginys, kurį tereikia nukreipti į vištienos, jautienos, kiaulienos ar žuvies gabalėlį. Elektroninė nosis fiksuoja medžiagas, susidarančias gendančiuose produktuose, o informaciją „Bluetooth“ ryšiu persiunčia į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį. Jo ekrane galima įvertinti detalius tyrimo rezultatus, sužinoti rekomendacijas ir nuspręsti, ar tirtas maistas turėtų keliauti į puodą, ar į šiukšliadėžę. Lietuvių kūrinys neužima daug vietos, o norint atlikti tyrimą nereikia liesti tiriamo produkto, todėl juo galima naudotis ne tik namuose, bet ir, pavyzdžiui, perkant mėsą parduotuvėje.
Inovatyvi idėja jau buvo sulaukusi pasaulio dėmesio: apie lietuvių išradimą kalbėjo dešimtys žiniasklaidos priemonių Europoje ir už Atlanto, o „Indiegogo“ kampanijos metu „Peres“ pavyko pritraukti daugiau nei 77 tūkst. JAV dolerių. Pasak „Ars Lab“ valdybos pirmininko Augusto Alesiūno, maisto šviežumas – tarptautiniu mastu aktuali problema: vien Didžiojoje Britanijoje kasmet be reikalo išmetama 7 mln. tonų maisto, kita vertus, 5,5 mln. žmonių taip pat apsinuodija maistu.
2011 m. suburtą „Ars Lab“ komandą šiuo metu sudaro 5 žmonės, o „nosis“ buvo kuriama glaudžiai bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto bei Nacionalinio maisto ir veterinarinės rizikos vertinimo instituto mokslininkais.
Gauta „Horizontas 2020“ parama leis tęsti pradėtą darbą: „Mūsų gauta I etapo parama siekia 50 tūkst. eurų, o ją naudosime pilnos paraiškos ruošimui“, − pasakoja A. Alesiūnas. Jo teigimu, sėkmę lėmė geras produktas ir profesionalūs konsultantai, padėję parengti paraišką: „Kitoms įmonėms patarčiau įvertinti, ar jų siūlomas produktas aktualus visai Europai bei konsultuotis su profesionaliais konsultantais rengiant paraišką.“
Nori finansuoti geriausius
Pasak „Horizontas 2020“ priemonę administruojančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Arūno Karlono, ši priemonė nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad buvo ženkliai supaprastinta paraiškų teikimo tvarka – taip tikimasi suteikti daugiau galimybių naujiems rinkos dalyviams ir jauniems ir daug žadantiems mokslininkams.
Europos Komisija vienu iš veiksnių, stabdančių inovacijų plėtrą Lietuvoje įvardija mokslo ir tyrimų sistemos uždarumą bei verslumo stoką, todėl, A. Karlono teigimu, ši priemonė išskirtinai naudinga būtent Lietuvos įmonėms: „Šioje priemonėje teminės sritys nebėra griežtai atskirtos – paliekama daug daugiau laisvės inovatyviems sprendimams ir bendradarbiavimui – pasakoja A. Karlonas. – Kartu skatinamas inovacijų komercializavimas: galima gauti finansavimą galimybių studijoms, parodomiesiems projektams ar prototipams, o galiausiai vykdomas netiesioginis komercializacijos rėmimas per konsultacinę paramą bei prieigą prie lengvatinio finansavimo.
ES nori finansuoti novatoriškiausias mažąsias įmones, turinčias didelį augimo potencialą, todėl paraiškų teikimo procesas yra paprastesnis, tačiau finansavimas skiriamas tik geriausiems projektams. Pirmojo paraiškų teikimo metu savo aktyvumu išsiskyrė Ispanijos verslininkai, tačiau neabejoju, kad Lietuvos mokslininkų ir verslininkų galvose irgi bręsta daugybė idėjų, kurios galėtų būti įgyvendintos.“
Lapkričio 10 d. viešbutyje „Novotel“ organizuojamas informacinis renginys, skirtas verslo atstovams, besidomintiems dalyvavimu „Horizontas 2020“ programoje. Renginio programą ir registraciją į renginį galite rasti MITA tinklapyje.
