Socialiniam objektui neatsirado lėšų
Užsimojusios gerinti laivybos ir Jūrų uosto saugumą, pagyvinti vandens turizmo ir sporto sąjūdį KVJU direkcija ir Klaipėdos savivaldybė dar 2005 metais pasirašė susitarimą dėl naujosios valčių prieplaukos pietinėje uosto dalyje, šalia Smeltės pusiasalio, statybos. Šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią prieplauką planuota įrengti toliau nuo laivybos kanalo, kad mažųjų ir pramoginių laivų savininkai nešmirinėtų po uosto akvatoriją, netrukdytų dideliems keltams.
Atlikus inžinerinius ir geologinius tyrimus, parengus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir prieplaukos statybos ir šalia esančios akvatorijos gilinimo techninį projektą, 2011 rugsėjį buvo paskelbtas 38,5 mln. litų rangos darbų konkursas. Jį laimėjo Vokietijos įmonė „Josef Mobius Bau-Aktien Gesellshaft“ (dabar – „Strabag“). Tačiau KVJU direkcija, kuriai tuo metu vadovavo Eugenijus Gentvilas, su vokiečiais pasirašytą sutartį po trijų mėnesių sustabdė.
Dabar Seime dirbantis E.Gentvilas aiškino, kad jo vadovaujama KVJU direkcija tuomet kitaip elgtis ir negalėjo – Andriaus Kubiliaus vyriausybės iniciatyva priimtos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisos nustatė kitokią privalomųjų įmokų tvarką – į valstybės biudžetą įmonėms reikėjo pervesti pusę metų pelno. Suteikus pirmenybę strateginiams uosto plėtros projektams, socialiniam objektui – Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukai – nebeliko lėšų.
Koją pakišo SGD terminalo statyba?
Prieš septynerius metus Klaipėdos savivaldybė mainais už pažadą, kad valstybės lėšomis bus pastatyta nauja valčių prieplauka, geranoriškai atsisakė Jūrų uosto teritorijoje jai priklausiusio nemenko žemės sklypo. Saistoma ankstesniojo susitarimo su savivaldybe KVJU direkcija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama pajūrio gyventojams itin svarbaus objekto statybos neatidėlioti – rasti galimybių panaudoti 2007–2014 Europos Sąjungos lėšų finansavimo programos lėšas.
Susisiekimo ministerija, įvertinusi galimą riziką, susijaudino, kad ES skirtos lėšos per ataskaitinį laikotarpį esą nebus panaudotos, todėl Mažųjų ar pramoginių laivų prieplaukos statybos ir akvatorijos gilinimo reikalai nepajudėjo.
KVJU infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas pripažįsta, kad statyba įstrigo, ir neguodžia savivaldybės tuščiais pažadais: „Šiam projektui KVJU biudžeto lėšų nepakanka – jis galėtų būti įgyvendintas tik sulaukus ES struktūrinių fondų paramos. Ankstesniame 2014–2014 metų direkcijos veiklos plane statybos ir gilinimo darbai nenumatyti. Pradėjus statyti Suskystintųjų dujų terminalą (SGD), prieplaukai skirtame sklype jungiamąjį dujotiekį tiesianti įmonė „PPS Pipeline Systems“ įsirengė laikinąją savo aikštelę. Išsikels baigusi visus darbus. Net pradėta valčių prieplaukos statyba galėjo būti sustabdyta strateginiais tikslais – SGD terminalas Lietuvai reikalingesnis“, – kalbėjo A.Kamarauskas.
Rangovai reikalauja atlyginti nuostolius
Liberalą E.Gentvilą pakeitęs dabartinis Jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus neslėpė, kad įstrigusi Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba KVJU direkcijai dabar gali sukelti rimtų teisinių, o galbūt ir finansinių pasekmių: „Prieš trejus metus tuometė uosto vadovybė nepradėjo darbų, nors buvo galimybių – ES buvo numačiusi prieplaukai skirti 10 mln. litų.“
Save vadinančio klaipėdiečiu, buriavimo sportui neabejingo profesionalaus jūrininko sūnaus, liberalo Eligijaus Masiulio tuo metu vadovaujama Susisiekimo ministerija, pasak dabartinių KVJU direkcijos vadovų, sumanytai Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukai pasistengusi tikrai galėjo pridėti dar 17 mln. litų – ministerija tada pinigų turėjo.
„Šio projekto, kurio vertė – 40 mln. litų, neišsižadame. Suprantu, kad jo laukia uostamiesčio gyventojai, buriuotojai, irkluotojai, kitų vandens sporto šakų atstovai. Tikimės iš ES fondų statybai gauti 36 mln. litų“, – tvirtino A.Vaitkus,
Rangos konkursą laimėjusi, bet sustabdyta vokiečių kompanija „Strabag“ dabar reikalauja, kad KVJU direkcija padengtų jos nuostolius – 4 mln. 476 tūkst. litų. Rangovai pateikė pretenziją, kurioje ieškinį grindžia išlaidomis – anksčiau nupirktų, bet nepanaudotų medžiagų kainomis, sugaištu laiku, už kurį darbuotojams mokėtas atlyginimas.
Klaipėdos jūrų uosto vadovybė ketina derėtis su vokiečiais, o jeigu nepavyktų rasti kompromiso, teismuose žada ginti valstybinės įmonės interesus.
Negana to, Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybos ir uosto akvatorijos šalia Smeltės pusiasalio gilinimo projektas, pasirodo, buvo parengtas atmestinai, neįvertinus visų aplinkybių. Jį peržiūrėjus paaiškėjo, kad nuo Kuršių marių neatitverto uostelio viduje kasmet susikauptų apie 76 tūkst. kubinių metrų sąnašų.
Dumblui valyti, pasak A.Kamarausko, kasmet prireiktų apie 1,5–2 mln. litų – uosto investicijos ir eksploatavimo išlaidos neatsipirktų. Abejonių dėl anksčiau parengto valčių prieplaukos projekto išsakė ir vandens sporto šakų atstovai, privačių laivų savininkai.
Nesiveržia į Guinnesso rekordų knygą
„Seklioje vietoje įrengtą valčių prieplauką nuo sąnašų galėtų apsaugoti hidrotechnikos įrenginiai – molai. Rengiant naująją pietinių uosto vartų nuo Kiaulės Nugaros salos iki Vilhelmo kanalo techninę koncepciją, žadama dėmesingiau įvertinti galimybes valčių prieplaukos teritoriją pritaikyti turizmo, buriavimo, kitų vandens sporto šakų plėtrai. KVJU direkciją užduotį jau patvirtino.
Pietinių uosto vartų techninės koncepcijos parengimas iš dalies bus finansuojamos Pietų Baltijos regiono šalių bendradarbiavimo per sieną programos „Marriage“ lėšomis. Tada, pasak A.Kamarausko, ir bus parinkta tinkamiausia būsimosios Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos vieta, tiksliau suplanuoti reikalingi suprastruktūros ir infrastruktūros objektai.
Sužinojęs, kad gyventojų laukiamos prieplaukos statyba nukeliama dar keleriems metams, Klaipėdos meras ir KVJU plėtros tarybos narys Vytautas Grubliauskas neslėpė apmaudo: „Perdavėme uosto reikmėms teritoriją, pasitikėjome specialistų išvadomis, o jie suprojektavo tokį statinį, kuriuo negalima naudotis, – reikia viską daryti iš naujo. Kur žiūrėjo techninius projektus, sutartis dėl statybos darbų pasirašinėję direkcijos darbuotojai, kodėl mes vėl turime jais tikėti?“
A.Vaitkus, apgailestaudamas, kad mažasis laivynas vis dar neturi patikimos prieglaudos, teigia, kad jo vadovaujama direkcija nekalta dėl to, kad projektas įstrigo. Priešingai – uosto specialistai įrodinėja, kad valčių prieplauką statant pagal ydingą senąjį projektą, būtų buvę dar blogiau – valstybės ir ES paramos lėšos būtų iššvaistytos vėjais. „Šventojoje turime Guinnesso rekordų knygos vertą pagilintą uostą: atidarytas veikė kelias dienas, o paskui vėl buvo užneštas smėliu, nespėję išplaukti laiveliai atsidūrė spąstuose“, – neužminti ant to pačio grėblio žadėjo A.Kamarauskas.
