Europos Komisija pagaliau apsisprendė: nuo 2015-ųjų pavasario Lietuvoje ir kitose šalyse nei prekybininkai, nei gamintojai nebegalės mėtyti pėdų. Bus privaloma tiksliai nurodyti mėsos kilmės vietą arba šalį. Pirkėjai to pageidavo jau seniai, tačiau netobuli įstatymai leido ir pardavėjams, ir mėsos perdirbėjams ar pakuotojams pūsti miglą klientams į akis.
Gerokai pakeitė taisykles
Pagal Europos Komisijos parengtą reglamentą, ženklinant kiaulieną ar paukštieną ant etikečių jau ateinantį pavasarį turės atsirasti užrašai, kurioje šalyje užaugintas gyvūnas, o kurioje – paskerstas.
Kadangi vienoje valstybėje paauginti paršeliai parduodami kitos šalies ūkiams, ant etikečių atsiras ir užrašas „Užauginta keliose ES valstybėse“.
O jeigu mėsa buvo importuota iš trečiųjų šalių, apie tai vartotojus įspės užrašai „Užauginta ne ES“, „Kilmės šalis – ne ES“ arba „Užauginta ES nepriklausančiose šalyse“.
Ženklinant jautieną ir jos produktus ir dabar jau nurodoma galvijų kilmės, auginimo, paskerdimo ir išpjaustymo šalis.
Teks perrašyti etiketes
Pasak „Maximos“ atstovės Renatos Saulytės, prekybos tinklas šviežią, atšaldytą ir užšaldytą gyvulių ir paukščių mėsą ženklina pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus.
„Ant šviežios kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos etikečių nurodoma kilmės šalis.
Jeigu gyvulys užaugintas Lenkijoje, o paskerstas Lietuvoje, pagal šiuo metu galiojančius ženklinimo reikalavimus etiketėje nurodoma kilmės šalis Lietuva“, – neslėpė R.Saulytė.
Anot jos, pasikeitus taisyklėms pokyčių bus ir etiketėse.
Ir dabar niekam ne paslaptis, kad žmonės mieliau perka mūsų šalyje užaugintų kiaulių mėsą. Pavyzdžiui, prekybos tinkle „Norfa“ šviežia kiauliena – tik lietuviška.
„Maximos“ tinkle ji sudaro 82 proc. Lietuviškai vištienai tenka maždaug 75 proc., lenkiškai – apie 25 proc..
„Pirkėjai, rinkdamiesi šviežią mėsą, pirmenybę teikia lietuviškai. Tai rodo ne tik jos paklausa: kilmės šalis turi įtakos ir renkantis vaisius bei daržoves“, – sakė prekybos tinklo „Iki“ atstovas Andrius Petraitis.
Tikrina, ar nemeluoja
Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau dabar prižiūri visą pašarų gamybos ir gyvulių auginimo grandinę. Tad valgytojai neturi dingsties abejoti mėsos kokybe.
Tačiau prikibti inspektoriai gali tik prie tų pardavėjų, kurie savo noru nurodo kilmės šalį. Jeigu ant kiaulienos pakuotės ar sveriamos mėsos etiketėje nurodyta, kad ji lietuviška ar kilmės šalis Lietuva, tikrinama, ar tikrai kriuksės užaugintos mūsų valstybėje. Jeigu ne, pardavėjai baudžiami.
„Ženklinimo taisyklės aiškios. Bet nurodyti visų kilmės šalių ir ateityje neprivalės dešrų gamintojai.
Pernelyg sudėtinga būtų etiketėse jas visas surašyti“, – užsiminė A.Baravykas.
Kas sužiūrės padėtį turgavietėse?
Egidijus Mackevičius
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius
„Didelės įtakos pasikeitę ženklinimo reikalavimai mėsos pramonei neturės. Ženklinti ir skerdieną, ir mėsos gaminius bus netgi paprasčiau.
Pavyzdžiui, perdirbėjai produktus gamina iš maltos mėsos, gautos ir iš Lietuvoje užaugintų ir paskerstų gyvulių mėsos, ir iš importuotos. Jei būtų tekę laikytis tokios tvarkos, kuri buvo taip pat svarstoma, būtų reikėję išvardinti daugybę valstybių, kartais – net 15–20.
Visa bėda, kad šią tvarką bus sunku įdiegti turgavietėse. Ženklinimo taisyklės ir šiuo metu jose netaikomos.
Pavyzdžiui, etiketėse rašoma, kad mėsa – lietuviška, o skerdienos dokumentuose nurodoma jos lenkiška kilmė. Apstu painiavos, nes kartu su Lietuvoje užaugintų kiaulių skerdiena sumaišoma iš Lenkijos atsigabentų kiaulių mėsa.“
