Vandens tiekėjai: Rusijos sankcijos pramonės nesužlugdė

Kol bandoma nustatyti  Rusijos taikomų sankcijų žalą Lietuvos ekonomikai, šalies pramonė ne tik nesustoja, tačiau net ir didina  gamybą. Tai rodo centralizuotai tiekiamo vandens suvartojimas. Didžiųjų miestų vandens tiekimo įmonių duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius šalies pramonės įmonėms patiekta 13,5 proc. daugiau vandens nei tuo pačiu laiku pernai.

Pramonės įmonėse gamybos apsukos nesulėtėjo, - jos suvartoja vis daugiau vandens.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pramonės įmonėse gamybos apsukos nesulėtėjo, - jos suvartoja vis daugiau vandens.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 11, 2014, 12:20 PM, atnaujinta Jan 21, 2018, 7:18 PM

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio vandens tiekimo įmonės pramonei patiekė 6,9 mln. kubinių metrų vandens. Per tą patį laiką pernai centralizuotais tinklais joms buvo patiekta 6,08 mln. kubinių metrų vandens.

Labiausiai vandens suvartojimas augo Vilniuje įsikūrusiose pramonės įmonėse – daugiau nei 50 proc.

Daugiausiai pramonės įmonėms vandens patiekė bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ – daugiau nei 2 mln. kubinių metrų.

„Vandens suvartojimas tradiciškai yra vienas faktorių, atskleidžiančių šalies pramonės būklę. Didžiųjų miestų vandens tiekimo įmonių rezultatai rodo, kad šalies pramonė, nepaisant eksporto ribojimų, yra pakankamai gyvybinga ir linkusi plėsti gamybą, mat gamybai suvartojamo vandens kiekiai vis auga“, - sakė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.

Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodino, augantis vandens vartojimas pramonėje tik dar kartą patvirtina, kad pramonės gamyba didėja.

Jo teigimu, atmetus naftos produktus, gamyba paaugo 8 proc., ir beveik penktadaliu viršijo prieškrizinį lygį.

„Rusijos sankcijos neturi esminės įtakos pramonei, nes įmonės laiku vienas rinkas pakeitė kitomis. Jos sutelkė dėmesį ne tik į ES valstybes, bet ir aktyviai prekiauja Kazachstane, Pietryčių Azijos šalyse ir kitose rinkose.

Be to, daug vandens sunaudojančios pramonės šakos kol kas yra labiau priklausomos nuo vidaus vartojimo, kuris taip pat auga“, - sakė A.Izgorodinas.

Anot vandens tiekėjų, Lietuvoje yra pakankamai giluminio vandens atsargų, todėl būtų galima plėtoti tokias pramonės šakas, kuriose reikalingas ypač didelis jo kiekis.

Esą jau dabar centralizuotai vandenį tiekiančios bendrovės pasirengusios patiekti pramonės įmonėms dar didesnius vandens kiekius.

Ekonomiškai labiau išsivysčiusose šalyse didesnę pusę viso geriamojo vandens nuperka pramonė. Lietuvoje pramonė suvartoja tik apie 45 proc. viso patiekiamo vandens. Tikimasi, kad netolimoje ateityje geriamojo vandens poreikiai pramonei toliau augs ir sudarys 55 – 60 proc. viso patiekiamo vandens.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) skaičiavimais, visos šalies įstaigos ir pramonės įmonės praėjusiais metais sunaudojo 41,5 mln. kubinių metrų vandens – arba 5 proc. daugiau nei  2012 metais. Tuo tarpu gyventojai 2013 metais sunaudojo 50,8 mln. kubinių metrų vandens, o tai 2,3 proc. mažiau nei 2012 metais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.