Dėl to trečiadienį sutarė valdančiųjų parlamentinių
frakcijų darbo grupė, kuri jau anksčiau buvo nutarusi, kad nuo
kitų metų kovo turėtų būti 5 proc. didinami mažiausi
biudžetininkų atlyginimai - tam biudžete bus numatyta 85 mln.
litų. Be to, jau anksčiau sutarta, kad nuo liepos naikinamas
lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis šildymui.
„Šie siūlymai yra subalansuoti ir guls ant Vyriausybės stalo
ir tikimės, kad jie bus priimti ir patvirtinti bei priimant
biudžetą, balsuojant neturėtų kilti jokių problemų“, - teigė
socialdemokratų frakcijos vadovė Irena Šiaulienė.
„Dėl MMA neambicingas variantas yra sutartas. Tai yra nuo
liepos - 325 eurai - toks pirmas etapas judėjimo tolyn“, - po
darbo grupės posėdžio žurnalistams pranešė „darbietis“
Vytautas Gapšys.
Finansų ministerijos skaičiavimais MMA padidinus nuo liepos,
tam reikėtų 46,9 mln. litų. Planuojama šias lėšas paimti iš
dividendų, kuriuos į biudžetą sumokės valstybinės įmonės.
„Finansų ministerija dėl šitos eilutės nelabai pergyvena,
nes MMA didinimas duoda kitą efektą - grįžta pajamos per
„Sodrą“, per vartojimą, per sveikatos draudimą“, - sakė
V.Gapšys.
Jis pabrėžė, kad Darbo partija siūlo ambicingesnį variantą -
nuo spalio MMA didinti iki 355 eurų (beveik 1226 litų), be to, nuo
liepos ji siūlo 6 litais didinti bazinę algą ir 100 litų
neapmokestinamą pajamų dydį šeimoms, auginančioms vaikus.
„Tokius siūlymus išsakėme, bet dar neapsvarstėme (su
koalicijos partneriais - BNS), dar turime sutiktinti skaičius, kiek
tai atneštų pajamų. Išlaidų tai atneštų 185 mln. litų“, -
sakė V.Gapšys.
V.Gapšys informavo, kad kitų metų biudžete papildomai lėšų
įplauks iš padidintų valstybės valdomų įmonių įmokų - 195
mln. litų, iš akcizų - 25 mln. litų, loterijų ir lošimų
mokesčio - 4 mln. litų.
MMA didinimui dar turi pritarti Trišalė taryba ir Vyriausybė.