Dėl to trečiadienį sutarė valdančiųjų parlamentinių frakcijų darbo grupė, kuri jau anksčiau buvo nutarusi, kad nuo kitų metų kovo turėtų būti 5 proc. didinami mažiausi biudžetininkų atlyginimai - tam biudžete bus numatyta 85 mln. litų. Be to, jau anksčiau sutarta, kad nuo liepos naikinamas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis šildymui.
„Šie siūlymai yra subalansuoti ir guls ant Vyriausybės stalo ir tikimės, kad jie bus priimti ir patvirtinti bei priimant biudžetą, balsuojant neturėtų kilti jokių problemų“, - teigė socialdemokratų frakcijos vadovė Irena Šiaulienė.
„Dėl MMA neambicingas variantas yra sutartas. Tai yra nuo liepos - 325 eurai - toks pirmas etapas judėjimo tolyn“, - po darbo grupės posėdžio žurnalistams pranešė „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Finansų ministerijos skaičiavimais MMA padidinus nuo liepos, tam reikėtų 46,9 mln. litų. Planuojama šias lėšas paimti iš dividendų, kuriuos į biudžetą sumokės valstybinės įmonės.
„Finansų ministerija dėl šitos eilutės nelabai pergyvena, nes MMA didinimas duoda kitą efektą - grįžta pajamos per „Sodrą“, per vartojimą, per sveikatos draudimą“, - sakė V.Gapšys.
Jis pabrėžė, kad Darbo partija siūlo ambicingesnį variantą - nuo spalio MMA didinti iki 355 eurų (beveik 1226 litų), be to, nuo liepos ji siūlo 6 litais didinti bazinę algą ir 100 litų neapmokestinamą pajamų dydį šeimoms, auginančioms vaikus.
„Tokius siūlymus išsakėme, bet dar neapsvarstėme (su koalicijos partneriais - BNS), dar turime sutiktinti skaičius, kiek tai atneštų pajamų. Išlaidų tai atneštų 185 mln. litų“, - sakė V.Gapšys.
V.Gapšys informavo, kad kitų metų biudžete papildomai lėšų įplauks iš padidintų valstybės valdomų įmonių įmokų - 195 mln. litų, iš akcizų - 25 mln. litų, loterijų ir lošimų mokesčio - 4 mln. litų.
MMA didinimui dar turi pritarti Trišalė taryba ir Vyriausybė.
