Apklausus 350 darbdavių ir 463 darbuotojus paaiškėjo, kad du trečdaliai darbdavių savo darbo vietoje jautėsi puikiai, tačiau tam pritarti galėjo mažiau nei pusė darbuotojų – iš dešimties tik keturi.
„Lietuvoje praktika investuoti į darbuotojų sveikatą pasirūpinant jo darbo aplinka – dar retas reiškinys. Iki šiol įmonėse darbuotojai būdavo skatinami papildomu sveikatos draudimu, SPA malonumais, narystėmis sporto klubuose ar sveikais užkandžiais pertraukų nuo darbo metu.
Tuo tarpu Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Danijoje ir kitose ekonomiškai stipriose valstybėse ne tik medicininis darbuotojo draudimas, bet ir ergonomiški biuro baldai, automatiškai prisitaikantys prie darbuotojo fizinių savybių tiek sėdint prie darbo stalo, tiek stovint, tapo norma“, – sakė stalus gaminančios bendrovės „ROL/Statga“ rinkodaros vadovas Darius Urlakis.
Anot jo, pagal „ROL/Statga“ užsakymą atliktą tyrimą, Lietuva nuo Europos stipriai atsilieka pagal darbo vietų ergonomiškumą: tik 22,9 proc. lietuvių gali reguliuoti darbo aplinkos temperatūrą, 33,5 proc. – darbo vietos apšvietimą, 33,1 proc. – kėdės aukštį ir vos 13,1 proc. – darbo stalo aukštį.
Tuo tarpu tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Ipsos“ Europoje atlikto ergonomiškumo tyrimo duomenimis, net 88 proc. europiečių jau prieš kelerius metus galėjo reguliuoti kėdės aukštį darbo vietoje, 39 proc. – apšvietimą, 38 proc. – patalpos temperatūrą. Beveik 85 proc. apklaustųjų Lietuvoje įsitikinę, kad darbo vietos įrengimas daro tiesioginę įtaką jų darbo kokybei: su šiuo teiginiu sutinka 88,3 proc. sėdimą darbą dirbančių žmonių ir net 91,7 proc. verslininkų bei įmonių vadovų.
„Aviva“ atlikto tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad darbo vieta ir aplinka turi didelę įtaką dirbančiųjų sveikatai: 55 proc. apklaustų darbuotojų prisipažino kenčiantis dėl darbe patiriamo streso, 52 proc. – dėl chroniško nuovargio, o net 32 proc. skundėsi nuolatiniais nugaros bei kaklo skausmais – tai tiek pat, kiek žmonių nuolat kenčia dėl darbe plintančių peršalimo ligų. Tos pačios apklausos duomenimis, net 70 proc. darbdavių pareiškė, kad norėtų, jog darbuotojai dirbtų daugiau nei anksčiau, tačiau net 90 proc. jų sutiko, kad darbuotojų sveikatos būklė daro tiesioginę įtaką darbo produktyvumui. Šie rezultatai rodo, kad darbdaviai, siekdami padidinti darbo našumą, įvertina galimas pasekmes darbuotojų savijautai.
