„Šie metai mums yra labai sudėtingi. Tarpvalstybinė prekyba nevyksta taip sklandžiai, kaip ankstesniais metais, mažėja krovinių Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane. Tačiau mums kol kas pavyksta jų gabenti netgi daugiau nei pernai.
Tik pinigų uždirbti darosi vis sunkiau, nors metus vis tiek baigsime pelningai. Todėl ir žmonėms sugebėjome pakelti atlyginimus: atkūrėme krizės metu sumažintą kintamąją dalį, padidinome algas mažiausiai uždirbantiems“, – pasakojo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.
Keleiviai vertina komfortą
Kaip ir visoje Europoje, taip ir Lietuvoje geležinkelininkams pelno duoda tiktai gabenami kroviniai, o keleiviai gramzdina į nuostolius.
Tačiau būtent pastariesiems suteikiamos paslaugos labiausiai matomos viešojoje erdvėje.
Keleiviniai traukiniai kiekvienai geležinkelio įmonei, jei tik ji nėra specializuota, yra tarsi vizitinė kortelė. O Lietuvoje sulig kiekvienais metais ji tampa patrauklesnė: daugelyje maršrutų jau važinėja nauji šiuolaikiški traukiniai.
„Žmonės vertina komfortą ir netgi sutinka už tai mokėti papildomai. Antai tarp Kauno ir Vilniaus dviaukščiame traukinyje įrengėme brangesnes pirmosios klasės vietas. Keleiviai mielai perka bilietus, nes nori daugiau patogumo ir privatumo“, – sakė įmonės vadovas.
Ne veltui per sausio–birželio mėnesius šio maršruto keleivių skaičius išaugo 13 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Per 9 šių metų mėnesius bendrovės traukiniais šalies viduje keliavo 2,78 mln. žmonių – kone visa Lietuva.
Palyginti su praėjusiais metais, keleivių skaičius sumenko 5 procentais. Kodėl?
Tam buvo objektyvių priežasčių. Mat daugelyje ruožų buvo atšaukta reisų dėl infrastruktūros darbų: tiesiami antrieji keliai, aplinkkeliai. Iš viso dėl to per šiuos metus jau atšaukti 3842 traukiniai, sutrumpinti 1265 maršrutai.
„Jei ne šios kliūtys, keleivių vežtume tikrai daugiau nei pernai. Tik ką padarysi, jei tokius darbus būtina nuveikti. O šiaip kelionių traukiniais populiarumas auga, vien mūsų lojalumo programa jau turi daugiau nei 21 tūkst. dalyvių“, – pasakojo S.Dailydka.
Jau įvertino ekspresus
Tarp sostinės ir Kauno kursuojančius traukinius „Lietuvos geležinkeliai“ suskirstė į tris grupes: įprastus, greituosius ir ekspresus. Kelionė pastaraisiais yra brangesnė, tačiau ir greitesnė, nes užtrunka vos daugiau nei valandą.
Tačiau ekspresai nestoja nė vienoje tarpinėje stotyje. Greitieji – tik didesnėse, o įprasti – visose. Pasak įmonės vadovo, taip keleiviams sudaryta galimybė rinktis ir nuvažiuoti iki reikiamo taško.
Panašią sistemą ateityje ketinama sukurti ir tarp Vilniaus bei Klaipėdos. Šiuo maršrutu nuo 2016 metų turėtų pradėti kursuoti septyni nauji dyzeliniai traukiniai.
Tiesa, jau nuo šių metų birželio iš sostinės į uostamiestį galima nuvykti ekspresais, kurie šį atstumą įveikia per 3 valandas 40 minučių.
Vis dėlto bene sėkmingiausia 2014-ųjų naujovė buvo nuo metų pradžios pradėjęs kursuoti tiesioginis traukinys tarp Vilniaus ir Šiaulių. Iš pradžių jis važinėdavo tik penktadieniais ir sekmadieniais, o nuo rugsėjo – kiekvieną dieną.
„Šis maršrutas ypač populiarus. Kita vertus, nelabai yra ko stebėtis: kelionė trunka tik dvi valandas. Akivaizdu, kad čia mums nelabai gali prilygti net automobiliai, ką ir kalbėti apie autobusus“, – džiaugėsi „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.
Laukia daug naujovių
Keleiviai jau kitais metais turės galimybę įsigyti traukinio bilietus internetu. Šiuo metu kaip tik baigiama kurti reikalinga sistema.
Ateityje stotyse ketinama pastatyti ir bilietų pardavimo automatus.
Tad juos įsigyti bus galima trimis būdais: kasoje, iš automato arba internetu.
„Siekiame pasiūlyti kuo įvairesnių atsiskaitymo būdų, kurie būtų priimtini visiems žmonėms. Galbūt internetu daugiau naudosis jaunimas, tačiau negalime pamiršti ir vyresnių klientų, kurie įpratę bilietus įsigyti kasose“, – pasakojo S.Dailydka.
Užsieniečių sumažėjo
Kur kas labiau sumažėjo tarptautinių maršrutų keleivių. Ne paslaptis, kad tam koją pakišo ir geopolitinė bei ekonominė padėtis į rytus nuo Lietuvos esančiose valstybėse.
Iš viso per 9 mėnesius tarptautinių maršrutų keleivių sumenko 13 proc. (nuo 390 tūkst. iki 340 tūkst.), vykstančių tranzitu – net 20 proc. (nuo 460 tūkst. iki 370 tūkst.).
Dėl politinės padėties gerokai mažiau užsieniečių vyko į Kaliningradą, mažėjo keleivių skaičius tarp Vilniaus ir Maskvos bei Sankt Peterburgo kursuojančiuose traukiniuose. Pasak S.Dailydkos, kai kuriais atvejais klientai dažniau renkasi lėktuvus nei traukinius.
Tačiau ir šioje srityje yra kuo pasidžiaugti. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkelių“ maršruto Vilnius–Minskas traukiniuose birželį–rugsėjį keleivių pagausėjo apie 14 proc.
Iš tarptautinių pastarajam maršrutui šiuo metu skiriama bene daugiausia dėmesio. Jau įgyvendinti du šio maršruto tobulinimo etapai, po kurių kelionė tarp kaimyninių šalių sostinių trunka nebe 4, o tik pustrečios valandos.
Tačiau ir tai – ne riba. Elektrifikavus šiuos miestus jungiantį geležinkelio ruožą ir paleidus jame kursuoti tris traukinius kelionė turėtų trukti vos porą valandų, o galbūt ir keliomis minutėmis mažiau.
Išgelbėjo baltarusiai
Vis dėlto pagrindines pajamas geležinkelininkai gauna gabendami krovinius.
Šiemet per 9 mėnesius jų pagausėjo 1,7 proc., o iki metų pabaigos augimas gali siekti ir 2–3 proc. Tiesa, pajamų gauta šiek tiek mažiau.
„Paprasčiausiai atsirado gerokai daugiau pigesnių krovinių: gabename trąšas, akmens anglis, skaldą ir kitas medžiagas, kurių gabenimo tarifai mažesni. Tačiau pajamų lygis išlieka geras, todėl ir mūsų įmonės ekonominė būklė tikrai stabili“, – aiškino įmonės vadovas.
Kaip galėjo nutikti, kad aplinkui krovinių mažėja, o „Lietuvos geležinkeliai“ kol kas neturėtų pernelyg skųstis.
Atsakymas slypi kaimyninėje šalyje.
Ne veltui Baltarusijos ir Lietuvos verslo forumo, neseniai vykusio Mogiliave, metu kaimynų premjeras Michailas Miasnikovičius dėkojo mūsų geležinkelininkams tiek už palankius tarifus, tiek už glaudų bendradarbiavimą.
„Nėra čia ko slėpti: jei ne Baltarusija, būtų visiškai liūdna“, – pasakojo S.Dailydka. Šįmet „Lietuvos geležinkelių“ tranzitinių krovinių kraitėje baltarusiškiems atiteko net 52 procentai. Kaimynai iš pirmosios vietos išstūmė iki šiol tvirtai pirmavusius rusus.
Ypač daug krovinių į Klaipėdos uostą gabena Baltarusijos trąšų gamintojai, tarp kurių pirmauja „Belkalij“, šįmet srautą padidinęs net 33 proc. Šįmet tikimasi pergabenti galbūt apie 8 mln. tonų šios kompanijos gaminamų trąšų. Apimtį augina ir Gardino azoto trąšų gamykla bei kitos.
Gerina sąstatų rekordus
Baltarusių dėka per Lietuvos teritoriją vyksta anksčiau dar nematyto ilgio traukinių sąstatai. Pasak S.Dailydkos, dabar jau įprasta vienu sykiu gabenti net 6 tūkst. tonų krovinių.
Praėjusiais metais į Klaipėdą vienu sąstatu jų buvo nugabenta 7 tūkst. tonų, o šįmet rekordas pagerintas net iki 9 tūkst. tonų. Tiesa, tokiems reisams reikia deramai pasirengti, nes sąstato ilgis gerokai didesnis nei kilometras.
Apie 9 proc. šįmet sumažėjo šalies viduje gabenamų krovinių, nors pastaruoju metu padėtis šiek tiek gerėja. Mat metų pradžioje neįprastai mažai jų gabenta bendrovės „Orlen Lietuva“ užsakymu, o dabar, pasikeitus padėčiai naftos ir degalų rinkose, šių krovinių gausėja.
„Per pirmuosius devynis mėnesius padidėjo mineralinių medžiagų ir chemijos produktų gabenimo Lietuvoje apimtis, užtat sumažėjo maisto produktų, medienos, trąšų, – vardijo S.Dailydka. – Priežastys tokios pat – bendra ekonominė padėtis tikrai nėra pati geriausia.“
Žvilgsniai krypsta iškart į dvi puses
Lietuvai ne kartą buvo peršamas tranzito valstybės vardas. „Lietuvos geležinkeliai“ tokią kryptį ir išlaiko.
Įmonės Krovinių vežimo direkcija siekia kuo glaudesnių ryšių tiek su Europos Sąjunga (tam yra įkurtas specialus padalinys) per statomą „Rail Baltica“ geležinkelio jungtį, tiek su Rytais.
Bendrovė jau turi atstovybes ne tik Baltarusijoje ir Rusijoje, bet ir Kinijoje. Atstovybę ketinama steigti ir Kazachstane. Ši idėja jau aptarta bendrovės strateginėje taryboje ir bus siūloma įmonės valdybai.
