Sostinės gatvėse kasdien įvyksta ir itin skaudžių, ir smulkių avarijų. Tačiau jų pėdsakai nepastebimai išnyksta – ant asfalto dangos nelieka nei stiklo duženų, nei kėbulo atplaišų, nei ženklų, bylojančių apie užgesusias gyvybes.
„Specializuotos sanitarinės paslaugos – tai tik krislas darbų, kuriuos tenka nudirbti mūsų bendrovei“, – sakė beveik 20 metų įmonei „Grinda“ vadovaujantis Algimantas Vilūnas.
Įmonės darbuotojams itin dažnai tenka ir iš gaisraviečių, ir iš eismo įvykių paimti žuvusiųjų palaikus ir vežti juos į Valstybinę teismo medicinos tarnybą.
„Visi per avarijas žuvusių žmonių palaikai, kaip ir mirusių neaiškia ar smurtine mirtimi, – mūsų rūpestis. Pasitaiko, kad tenka pasirūpinti ir prieš kelerius metus mirusių žmonių palaikais. Mūsų pareiga – visa tai atlikti pagarbiai ir oriai“, – apie darbus, kurie, atrodytų, kelininkams neturėtų rūpėti, pasakojo A.Vilūnas.
Padeda užvesti mašinas
„Grinda“ – Vilniaus gatvių priežiūros ir eksploatavimo įmonė. Tačiau ant savo kupros ji tempia ir daugybę kitų sostinei gyvybiškai būtinų darbų. Jos rūpestis – įvairių ūkinių avarijų likvidavimas, sanitarinis miesto teritorijų valymas, net beglobių gyvūnų priežiūra.
„Veiklos rūšių yra daugybė, kone dvi dešimtys. Tokia devyndarbė įmonė esame vienintelė Lietuvoje.
Avarinė gatvių tarnyba sukasi kiaurą parą. Liūtys, sostinėje užtvindančios Geležinio Vilko ar kitas gatves, – tai tik smulkmė, momentinis darbas. Kaip ir užtaisyti įgriuvas, smegduobes ar šalinti gatvę užvertusius, vėtrų nulaužtus medžius. Daug sunkesnė mums tenkanti užduotis – nuolatinė vandenį gatvėse surenkančių inžinerinių tinklų priežiūra“, – sakė A.Vilūnas.
Tų smulkiųjų darbų yra kuo įvairiausių. Pavyzdžiui, būtent ši įmonė pašalino prieš keletą metų į Nerį pasipylusią naftą.
Jos darbuotojams tenka sukti į šalies sostinės gyventojų kiemus net ir tuomet, kai namuose kas nors sukulia gyvsidabrio termometrą. Nes viena „Grindos“ užduočių – surinkti ir neutralizuoti kenksmingąsias chemines medžiagas.
Įmonės rūpestis – nuo paminklų, tiltų, viadukų nuvalyti grafičius, o vasarą organizuoti gyventojų poilsį prie vandens telkinių. „Grindos“ specialistams kone kiekvieną žiemą tenka atsiliepti net į vairuotojų pagalbos šauksmą, kai, spūstelėjus didesniam nei 25 laipsnių šalčiui, gatvėse tiesiog važiuodami užšąla dyzeliu varomi automobiliai.
„Važiuojame jų užvesti, tačiau tik ten, kur automobiliai būna eismo kliūtis. Ši paslauga niekur nedingo. Jei šiemet žiema bus šalta, teks pagelbėti kelyje įstrigusių automobilių vairuotojams“, – sakė A.Vilūnas.
Viena veikla gelbėja kitą
Benamių gyvūnų priežiūra, jų karantinavimas ir eutanazija – tai paslaugos, kurių „Grindai“ teko imtis maždaug prieš dešimtį metų.
„Mes tiesiog perėmėme šią veiklos sritį iš kitų įmonių, kaip ir kitus darbus: gatvių priežiūrą žiemą, jų valymo, plovimo, barstymo paslaugas“, – užsiminė „Grindos“ vadovas.
Pavyzdžiui, 2002-aisiais prie „Grindos“ buvo prijungtos pertvarkomos bendrovės „Magistralė“ ir „Vilniaus gatvės“. 2004-aisiais iš bendrovės „Vilniaus specialusis autotransportas“ buvo perimtas gatvių barstymas ir įsigyta technika joms prižiūrėti žiemą. 2011-aisiais po „Grindos“ stogu atsidūrė dar dvi bendrovės – paplūdimių priežiūros ir žmonių gelbėjimo įmonė „Akvalangas“ ir vidaus tinklų inžinerijos bendrovė „Avarija“.
Vis dėlto smulkiosios veiklos rūšys tesudaro keletą procentų visų įmonės teikiamų paslaugų.
„Smulkieji įmonių darbai nepasiteisina. Gyvūnų priežiūros tarnyba ar smulkios avarinės tarnybos atskirai negali egzistuoti. Kiekvienos jų veikla būtų nuostolinga. Neatsitiktinai jos ir buvo pertvarkytos ir prijungtos prie „Grindos“.
Smulkiosioms įmonėms reikia tvirtų pečių: prijungus jas prie didelės įmonės, sumažėjo ir valdymo išlaidos, ir transporto sąnaudos. Mūsų privalumas – vykdome daugybę veiklos rūšių ir tai suteikia galimybę dirbti visuose srityse.
O smulkioji veikla tiesiog globojama – viena veikla gelbėja kitą“, – kalbėjo A.Vilūnas.
Neaplenkė dideli užsakymai
Vis dėlto „Grindai“, kaip ir kiekvienai įmonei, arčiausiai širdies – didžiausi užsakymai. Tokių būta, kai Lietuva 2013-aisiais rengėsi pirmininkauti Europos Tarybai.
Tuo metu „Grinda“ atliko kapitalinį prie Katedros aikštės besidriekiančios Šventaragio gatvės remontą. Darbams iš Kelių plėtros ir priežiūros programos buvo skirta 5,4 mln. litų.
Įmonė pernai atnaujino dar 10 miesto gatvių – Kalvarijų, Pamėnkalnio, Pilies, Geležinio Vilko ir kitų. Šioms gatvėms asfaltuoti ir taisyti buvo skirta dar 10,3 mln. litų.
Tokia veikla pernai įsiūbavo ir bendrovės apyvartą – 2013-aisiais ji išaugo kone 30 mln. litų. Pagal apyvartos rodiklį (pernai jis perkopė 86 mln. litų) Lietuvos įmonių sąraše „Grinda“ iš 453-iosios vietos pakilo į 328-ąją.
„Visa tai pasiekėme dirbdami patys ir tinkamai organizuodami darbą. Ir tik kai kada pasikviesdavome kitų subrangovų“, – sakė A.Vilūnas.
Ar stambūs užsakymai, kurių pernai netrūko, nesukelia įtampos? „Bet kuris didelis užsakymas rangovui daug mielesnis, priimtinesnis ir lengvesnis nei daug mažų. Nes galima darbus surikiuoti ir dirbti pagal planą.
Bet mums dažniausiai tenka dirbti tarsi gaisrininkų komandai. Nes esame netipiška įmonė. Mūsų struktūra sudėtinga, todėl sudėtinga ir darbą organizuoti. Juolab kad dirbame naktimis, per šventes, poilsio dienas. Juk po įmonės skėčiu triūsia ir avarinės tarnybos“, – kalbėjo A.Vilūnas
Anot pašnekovo, „Grindos“ kelininkams ir šiemet darbų netrūksta. Vasarą jie sutvarkė sostinės centrą – Šermukšnių, Vasario 16-osios gatves, perklojo palei Nerį besidriekiančią Žvejų gatvę.
Šiuo metu jie tvarko Lukiškių gatvę, o netrukus perkels techniką ir į Universiteto gatvę Vilniaus senamiestyje.
Kloja ir asfaltą
Šiemet statybos sektoriuje būta nemenko subruzdimo. Euro įvedimas paskatino žmones investuoti į būstą, o ir paskolų sąlygas sušvelninę bankai finansuoja ir individualių būstų, ir komercinių pastatų statybą. Ar užsakymų nubyra ir sostinės kelininkams?
„Privataus būsto statybos atsigavo prieš porą metų. Tai ir mes juntame – turime užsakymų. Juk privatūs kvartalai negali apsieiti be gatvių“, – prasitarė A.Vilūnas.
„Grindos“ kelininkai gatvių klojimo techniką veža ir į Vilniuje esančias sodininkų bendrijas. Jei tik bendrijų nariams pavyksta sutarti tarpusavyje dėl atlygio, kelininkai sklypus raizgančias gatveles išasfaltuoja kone akimirksniu.
„Nesikratome ir smulkiųjų darbų. Šiemet jau ne kartą liejome asfaltą sodininkams. Svarbiausia, kad tik būtų kas moka“, – tvirtino A.Vilūnas.
Vidinė virtuvė
Praėjusiais metais apyvartą smarkiai kilstelėjo ES finansuojami projektai. „Šiemet padėtis kitokia. Tokio smarkaus apyvartos augimo nebus.
Tačiau darbuotojų atlyginimų neketiname mažinti, nes darbo turime daug. Vidutinis atlygis mūsų įmonėje šiek tiek didesnis nei Lietuvoje – sukasi apie 2–2,5 tūkst. litų.
Pakaktų apžiūrėti įmonės darbininkų automobilius stovėjimo aikštelėje ir pamatytumėte, kad ne taip prastai gyvename. Sukamės, bet pinigų nuolat trūksta“, – šyptelėjo A.Vilūnas.
Įtakos neišvengiamai turi ir didžiausios užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės skolos. „Nėra saldu gyventi, kai pinigai už atliktus darbus vėluoja. Bet čia ir yra verslo menas – turėdamas pinigų bet kas gali ir juodžiausią sunkmetį ištverti“, – pratarė „Grindos“ vadovas.
Pats A.Vilūnas įmonėje dirba 38 metus – nuo 1976-ųjų. O prie vadovo stalo sėdi jau du dešimtmečius – ant to paties stalo jis braižė ir tebebraižo įmonės valdymo struktūras, darbų organizavimo schemas. Kada jam buvo sunkiausia?
„Darbo mes nebijome. Tad sunku tada, kai įmonei finansiškai blogai. Sunkūs buvo 1993–1994 metai, kai įmonė buvo pertvarkoma. Tuo metu kūrėsi ir privataus kapitalo įmonės.
Su jomis reikėjo konkuruoti dėl užsakymų ir tai vyko anaiptol ne visada garbingai ir sąžiningai. Valdžios valdomų įmonių niekas nemėgo, jas laikė antrarūšėmis“, – prisimena A.Vilūnas.
Ypač sunkūs buvo ir 2000–2001 metai – po Rusijos finansų krizės. Įmonė viską ištvėrė. O prieš trejus metus pastatėme naują gamybos bazę – 6 hektarų sklype įkūrėme gamybos ir žiemos tarnybą, pastatėme administracijos pastatų, bazių, sandėlių, transporto ir mechanizmų sandėlių.
„Dabar tokios bazės mums visi privatininkai gali pavydėti. Tai buvo svarbiausias mano gyvenimo iššūkis: įrodyti, kad gerai dirbti, tvarkytis, būti tarp pirmaujančiųjų rinkoje gali ne tik privačios, bet ir savivaldybės ar valstybės valdomos įmonės. Ramiai galiu teigti, kad man pavyko“, – prisipažino A.Vilūnas.
„Grindos“ istorija ir dabartis
„Grinda“ buvo įkurta 1932 m. kaip Vilniaus miesto kelių priežiūros ir eksploatavimo įmonė.
1995 m. perregistruota į specialiosios paskirties uždarąją akcinę bendrovę „Grinda“, o po metų specialiosios paskirties funkcijų nebeliko.
Bendrovės įstatinis kapitalas yra 8 679 480 litų, 2013 metų gruodžio 31 dieną bendrovės kapitalas ir įsipareigojimai sudarė 138 660 676 litus. Ilgalaikis turtas sudarė 107,4 mln. litų.
Per 2013 metus paslaugų pardavimas siekė kone 87 mln. litų. 100 procentų įmonės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.
